Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimai

Seimas 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XII-2215 pakeitė Buhalterinės apskaitos įstatymą (BAĮ) ir keletą kitų įstatymų, siekdamas šių tikslų:

  • nustatyti, kad tam tikri ūkio subjektai (kolektyvinio investavimo subjektai, informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai, profesinių pensijų fondai), kuriems ES arba Lietuvos teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos taikyti verslo arba tarptautinius apskaitos standartus, galėtų pasirinkti, kuriais apskaitos standartais vadovaujantis tvarkyti buhalterinę apskaitą;
  • nustatyti galimybę ūkio subjektams pasirinkti, kokį euro ir užsienio valiutos santykį taikyti;
  • Audito ir apskaitos tarnybai pavestą verslo apskaitos standartų tvirtinimo funkciją perduoti Finansų ministerijai;
  • reglamentuoti Investicijų įstatyme nurodytų fondų fondų arba finansinių priemonių, kai fondų fondas nesteigiamas, apskaitą ir finansinę atskaitomybę;
  • nustatyti, kad parašo rekvizitas neprivalomas sąskaitai faktūrai, patikslinti klaidų apskaitos registruose taisymo nuostatas, įstatymą papildyti numatant atsakomybę už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų duomenų teikimą.

Taigi atlikti šie BAĮ pakeitimai:

– Pakeistos taisyklės, nustatančios, kurie ūkio subjektai turi vadovautis tarptautiniais apskaitos standartais (TAS), o kurie verslo apskaitos standartais (VAS). Nustatyta, kad:

  • pagal TAS apskaitą turi tvarkytifinansų maklerio įmonės, reguliuojamos rinkos operatorius, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, valdymo įmonės, veikiančios pagal specialiuosius įstatymus, kredito įstaigos, išskyrus kredito unijas;
  • pagal VAS arba TASribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus aukščiau nurodytus ūkio subjektus, investiciniai fondai, profesinių pensijų fondai, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kai savo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansines ataskaitas arba kai Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas įpareigoja jas sudaryti.

Ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalantys sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymą pagal TAS (atsisakyta vienareikšmiško įtvirtinimo, jog šie subjektai apskaitą tvarko tik pagal TAS);

  • pagal VAS – pensijų fondai ir kredito unijos.

– BAĮ papildytas nauju straipsniu, nustatančiu, jog bendrąjį metodinį vadovavimą apskaitai atlieka Finansų ministerija. VAS, kaip ir viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS), tvirtina finansų ministras. VAS rengimo klausimais Finansų ministerijoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – VAS komitetas, sudarytas iš valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų, auditorius ir (arba) buhalterius vienijančių profesinių organizacijų atstovų. Apibendrintus VAS paaiškinimus, suderinusi su Finansų ministerija, teikia ir skelbia, konsultacijas konkrečiais VAS klausimais teikia Vyriausybės įgaliota įstaiga (nuo 2016 m. sausio 1 d. tai atliks Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba). Apibendrintus VSAFAS paaiškinimus teikia ir skelbia, konsultacijas teikia Finansų ministerija. Taip su VAS susijusių funkcijų vykdymą siekiama reglamentuoti analogiškai kaip ir kitų sričių Finansų ministerijos formuojamą ir įgyvendinamą politiką.

– Nustatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti ir apskaitos politikoje nurodyti pasirinktą euro ir užsienio valiutos santykį, t. y. nurodyti, kokio visuotinai pripažinto informacijos šaltinio skelbiamas euro ir užsienio valiutos santykis naudojamas ir kokią dieną paskelbtas (iki ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dienos, pagal ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dieną paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį). Populiariausiais visuotinai pripažintais informacijos šaltiniais, be centrinių bankų, laikytina verslo ir finansinių naujienų agentūra Bloomberg, naujienų agentūra Reuters, dienraštis Financial Times.

Atsižvelgiant į tai, kad iki ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dienos Europos Centrinio Banko arba Lietuvos banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį yra įprasta ir lengviausia taikyti, nes tokiu atveju taikomas vienintelis paskutinis paskelbtas euro ir užsienio valiutos santykis, numatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai gali taikyti tiktai minėtą euro ir užsienio valiutos santykį.

Atsižvelgiant į tai, kad buhalterinės apskaitos procesų keitimas reikalauja reikšmingų kompiuterinių programų pakeitimų, nuostatos dėl euro ir užsienio valiutos santykio naudojimo įsigaliojimas nustatytas nuo 2017 m. sausio 1 d. (kiti pakeitimai galioja nuo 2016 m. sausio 1 d.).

– Kadangi buhalterinė pažyma yra ūkio subjekto vidinis dokumentas, atitinkamai patikslinta nuostata dėl buhalterinės pažymos rekvizitų – vietoj reikalaujamų visų apskaitos dokumentų rekvizitų numatant tiktai reikalavimą pasirašyti. Siekiant išvengti neaiškumų, kokiais atvejais surašoma buhalterinė pažyma ir kokiais laisvos formos apskaitos dokumentas, atsisakyta pastarojo dokumento formos, paliekant tik buhalterinę pažymą, kurią turi pasirašyti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.

Patikslintas ir ,,apskaitos dokumento“ apibrėžimas – tai popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti.

– Atsižvelgiant į tai, kad daugumos ūkio subjektų buhalterinė apskaita tvarkoma naudojant technines priemones, nustatyta, kad tokie apskaitos dokumentų rekvizitai kaip asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos neprivalomi ir sąskaitai faktūrai.

– Patikslinamos nuostatos dėl klaidų apskaitos registruose taisymo: klaidos apskaitos registruose gali būti taisomos taip, kad būtų galima nustatyti padarytą taisymą, prireikus surašant buhalterinę pažymą.

– Papildyta, numatant ūkio subjekto atsakomybę už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų duomenų teikimą.

Įžvelgiama teigiama pakeitimų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes leidimas emitentams pasirinkti, kuriais apskaitos standartais vadovautis sudarant metines finansines ataskaitas, didins Lietuvos vertybinių popierių rinkos konkurencingumą, mažins administracinę naštą. Nuostatos dėl galimybės pasirinkti euro ir užsienio valiutos santykio taikymą turės teigiamą įtaką tarptautinių sandorių turintiems ūkio subjektams, bus teisingiau finansinėse ataskaitose rodoma ūkio subjekto finansinė būklė.

Plačiau COUNT LINE seminare