Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 442 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų taikymo prekėms ir paslaugoms, skirtoms diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių kariuomenių vienetams ir Europos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir Europos investicijų bankui“ pakeitimo

Dėl finansų ministro 2002 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 189 „Dėl Prašymų grąžinti užsienio apmokestinamiesiems asmenims jų sumokėtą PVM pateikimo ir nagrinėjimo bei PVM grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 899 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo užsienio asmenims“ pakeitimo

Turime 4 000 Eur (su PVM) beviltišką skolą. Skolininkui 2018 m. pradėta bankroto procedūra. Šiuo metu skolininkas bankrutavęs, tačiau nelikviduotas. Ar skolą galima nurašyti tik kai skolininką likviduos? Ar yra terminas, kuriam praėjus skolos pripažinti leidžiamais atskaitymais nebegalima?

Įmonė PVM mokėtoja nurašė ir sunaikino sandėlyje buvusias pasenusias, neturinčias paklausos prekes. Šios prekės skirtos parduoti su PVM, todėl jų pirkimo PVM buvo atskaitytas. Iš utilizavimo įmonės gautas sunaikinimo faktą patvirtinantis dokumentas. Ar nurašius ir sunaikinus prekes reikia tikslinti jų pirkimo PVM atskaitą? Ar pelno mokesčio požiūriu tokių prekių savikaina yra leidžiami atskaitymai? Kokius įrodymus įmonė turi turėti, jog prekės sunaikintos dėl nuo PVM mokėtojo nepriklausančių priežasčių (pasenusios, neturinčios paklausos, užsigulėjusios prekės)?