Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia (LAT)

Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje pirmą kartą detaliai išaiškintas ir analizuotas darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia pagal DK 59 str. taikymas.

Ginčo esmė

Ieškovė nurodė, kad 2015 m. gegužės 29 d. darbo sutarties pagrindu atsakovė ėjo biuro administratoriaus pareigas. 2019 m. sausio 7 d. atsakovei buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2019 m. sausio 11 d. pagal DK 59 str. Įspėjime nurodyta atleidimo priežastis – atsakovės elgesys, kuriantis įtampą tarp bendrovės darbuotojų ir neigiamai veikiantis darbinę aplinką. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbo sutartis su atsakove nutraukta 2019 m. sausio 11 d. pagal DK 59 str. 1 d., jai išmokėta 6 mėn. VDU dydžio išeitinė išmoka.

Atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti jos atleidimą neteisėtu ir grąžinti ją į darbą bei priteisti VDU už priverstinę pravaikštą. Darbo ginčų komisija 2019 m. kovo 12 d. sprendimu atsakovės prašymą tenkino.

Ieškovė nurodė, kad ji nėra išlaikoma iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, nėra valstybės ar savivaldybės įmonė, todėl jai netaikytina DK 59 str. 1 d. įtvirtinta išlyga dėl draudimo nutraukti darbo sutartį šioje teisės normoje nustatytu pagrindu. Ieškovės teigimu, jos direktorius, remdamasis savo patirtimi ir dalies darbuotojų pateikta informacija, turėjo teisę DK 59 str. 1 d. pagrindu nutraukti darbo sutartį su atsakove dėl šios elgesio, kuriančio įtampą tarp bendrovės darbuotojų ir neigiamai veikiančio darbinę aplinką.

Teismų sprendimai

Apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažino atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžino ją į darbą toliau eiti UAB „Marijampolės butų ūkis“ biuro administratoriaus pareigas, priteisė iš ieškovės valstybės naudai 5,22 Eur pašto išlaidų atlyginimo.

Nenustatęs pagrįstos atsakovės atleidimo iš darbo priežasties, teismas ieškinį atmetė, atitinkamai pagrįstu pripažino atsakovės prašymą grąžinti ją į darbą. Teismas nustatė, kad atsakovė gavo 6 mėn. jos VDU užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (7 455,75 Eur), priverstinės pravaikštos laikotarpis – 5 mėn. 15 d. (iš darbo atsakovė atleista 2019 m. sausio 11 d., teismo sprendimas priimtas 2019 m. birželio 26 d.). Kadangi atsakovės gauta išmoka apima atsakovės priverstinės pravaikštos laiką, tai, pripažinęs darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir grąžinęs ją į darbą, teismas nepriteisė išmokos už priverstinės pravaikštos laiką.

Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu panaikino apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą ir priėmė naują – pripažino teisėtu atsakovės atleidimą iš darbo DK 59 str. pagrindu nuo 2019 m. sausio 11 d., priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos argumentai ir išaiškinimai:

Dėl DK 59 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Aiškinant DK 59 straipsnį konstatuotina, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu darbo sutartis gali būti nutraukta, kai: (1) tam yra darbdavio iniciatyva, išreikšta DK 64 str. nustatyta tvarka; (2) egzistuoja teisėta, pakankama priežastis (viena ar kelios), lemianti konkretaus darbdavio poreikį nutraukti darbo sutartį; (3) ši priežastis nėra nurodyta DK 57 str. 1 d. ir nepatenka tarp nurodytų DK 59 str. 2 d.  

Priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 str. 1 d. nustatytu pagrindu gali būti susijusi su darbuotojo asmeniu, jo elgesiu darbe, kvalifikacija, darbdavio padėtimi ir kt., jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, tačiau, kaip minėta, ji turi būti realiai egzistuojanti (t. y. ne tariama ar išgalvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimą, ir nepatenkanti tarp nurodytų DK 57 str. 1 d. (darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal numatytą rezultatų gerinimo planą; darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę; darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju; teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys), 59 str. 2 d. (darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla).

Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia turi būti laikomasi DK 64 str., reglamentuojančio įspėjimą nutraukti darbo sutartį, reikalavimų.

DK 64 str. 1 d. nustatyta įspėjimo nutraukti darbo sutartį privaloma forma – rašytinė forma. Įspėjimas nutraukti darbo sutartį turi atitikti DK 64 str. 2 d. nurodytus turinio reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su konkrečiu darbuotoju priežastis.

Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 59 str. 1 d. nustatytu pagrindu, negali darbo sutarties nutraukimo pagrįsti kitokia priežastimi, nei nurodyta jo įspėjime darbuotojui nutraukti darbo sutartį. Jeigu įspėjime nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis jo (įspėjimo) termino eigos metu išnyko ar panašiai (pvz., darbdavys atsisakė ketinimo nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojui įteiktame įspėjime nurodytos priežasties), o atsirado kita priežastis, darbdavio nuomone, suteikianti jam teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 59 str. 1 d., tai darbdavys, norėdamas nutraukti darbo sutartį dėl kitos priežasties, privalo iš naujo įspėti darbuotoją.

Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia turi būti laikomasi DK 65 str., reglamentuojančio darbo sutarties pasibaigimo įforminimą, reikalavimų. Darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį turi atitikti DK 65 str. 3 d. nurodytus formos ir turinio reikalavimus, t. y. jis turi būti išreikštas raštu, jame nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Taigi, pagal šios teisės normos nuostatas nėra reikalaujama, kad darbdavys sprendime nutraukti darbo sutartį nurodytų ir darbo sutarties nutraukimo priežastį.

Atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 str. 3 d.). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga.

Nagrinėdami darbo ginčą dėl atleidimo iš darbo DK 59 str. 1 d. nustatytu pagrindu teisėtumo, darbo ginčus nagrinėjantys organai, be kita ko, turi tirti ir nustatyti priežasties, kuria darbdavys grindė darbo sutarties nutraukimą, realumą ir teisėtumą, turi įvertinti, ar darbdavys turėjo pagrindą nuspręsti, kad buvo pakankama priežastis nutraukti darbo sutartį.

Darbdavio veiksmai ir sprendimai konkrečioje situacijoje vertintini pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą ir priteisė ieškovei UAB „Marijampolės butų ūkis“ iš atsakovės 847 Eur bylinėjimosi išlaidų teisme atlyginimo.

Išsamiau susipažinti su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi galite paspaudę šią nuorodą.