J. Navikienė. Jungtinės veiklos sutartis: neatrastos galimybės įmonėms

Teisiniu požiūriu jungtinės veiklos sutartis – jokia naujiena. Tačiau buhalteriniu ar mokesčių požiūriu – ne visi ūkio subjektai išnaudoja šios sutarties teikiamas galimybes ir naudas. Taigi apie ką vertėtų pagalvoti ir kada verta sudaryti jungtinės veiklos sutartį? Apie tai ir pakalbėkime.

Kada buhalteriai nesupranta teisininkų?

Viena iš priežasčių, kodėl iki šiol dar vengiama sudaryti jungtinės veiklos sutartis – neaiškiai ar net miglotai apibrėžiamos minėtoje veikloje dalyvaujančių įmonių pajamos ir sąnaudos. Todėl labai dažnai įmonių buhalteriai ir finansininkai nesupranta kaip ir kada pagal tokias sutartis reikėtų užregistruoti apskaitoje uždirbtas sąnaudas ir joms patirtas sąnaudas. Kodėl taip atsitinka?

Todėl, kad, sudarant jungtinės veiklos sutartį, nebuvo atsižvelgta į finansinės apskaitos standartų reikalavimus, o buvo remiamasi tik Civilinio kodekso nuostatomis bei nesuderintos teisinės ir buhalterinės sąlygos. Juk šiam tikslui yra skirtas net specialus 37-asis verslo apskaitos standartas „Jungtinė veikla“.

Trumpai, tariant, prieš sudarant jungtinės veiklos sutartį, nebuvo pasitarta su auditoriumi, mokesčių konsultantu ar bent jau buhalteriu.

Jungtinės veiklos sutarties esmė

Aukščiau minėtame verslo apskaitos standarte yra išskiriami du jungtinės veiklos atvejai: bendroji ekonominė veikla ir bendroji įmonė.

1) Vykdant bendrąją ekonominę veiklą nustatyti tokie principai: „Pagal jungtinės veiklos sutartį bendrojoje ekonominėje veikloje gali būti naudojamas partnerių turtas ir kiti ištekliai neįregistravus įmonės kaip juridinio asmens. Pagal šią sutartį kiekvienas partneris valdo arba naudoja turtą ir kartu su kitais kontroliuoja ekonominę veiklą. Jungtinės veiklos sutartyje nurodomi būdai, kaip partneriai pasiskirsto bendras pajamas, patiriamas sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus.“

Būtent sudarytose jungtinės veiklos sutartyse dažnai trūksta aiškių nuostatų – kuri iš jungtinėje veikloje dalyvaujančių įmonių turi išrašyti sąskaitą faktūrą ir kaip reikia pasidalinti patirtas sąnaudas.

2) Pasirinkus jungtinę veiklą vykdyti bendrosios įmonės pagrindu, „veikla gali būti vykdoma anksčiau įsteigtoje arba naujoje bet kokios teisinės formos bendrojoje įmonėje. Pagal šią sutartį partnerių kontroliuojama įmonė veikia kaip ir kitos įmonės, išskyrus tai, kad partneriai vykdo bendrąją jungtinės veiklos kontrolę. Pagal jungtinės veiklos sutartį veikianti bendroji įmonė yra juridinis asmuo, kuris turi atskirą turtą, prisiima įsipareigojimus, patiria sąnaudas ir uždirba pajamas. Šios įmonės veiklą pagal jungtinės veiklos sutartį bendrai kontroliuoja keli partneriai, kurie turi teisę į nuosavą kapitalą.“

Įprastai tokiu atveju yra įsteigiama nauja įmonė, pavyzdžiui, uždaroji akcinė bendrovė, kurios akcininkais tampa du ar daugiau juridinių asmenų. Nors tai gali būti ir kitokios formos juridiniai asmenys, pavyzdžiui, mažosios bendrijos, individualios įmonės.

Kokia jungtinės veiklos sutarties nauda?

Kokiu atveju naudinga sudaryti jungtinės veiklos sutartį?

  • Kai smulkios įmonės negali vienos pačios laimėti konkursų, viešųjų pirkimų;
  • Kai viena įmonė turi sutarties vykdymui reikalingą ilgalaikį turtą, kita – tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, trečia – reikalingą technologiją arba imasi vadovauti jungtinės veiklos darbų vykdymui ir kt.

Jungtinės veiklos sutarties alternatyva

Darbo kodekse viena iš aštuonių darbo sutarčių rūšių – yra darbo keliems darbdaviams sutartis. Tai galėtų būti priešinga situacija čia aprašytajai jungtinės veiklos sutarčiai. T. y., kai tas pats darbuotojas dirba keliems darbdaviams. Tokiu atveju ir jungtinėje veikloje dalyvaujančios kelios įmonės gali turėti tuos pačius darbuotojus.