J. Navikienė. Ką svarbu žinoti ir darbdaviui, ir darbuotojui karantino laikotarpiu

Nuo kovo 16 dienos paskelbtas karantinas Lietuvoje gerokai pakoregavo įmonių įprastinę veiklą. Vienoms ji – visiškai paralyžiuota, kitos šiek tiek gali veikti, nors darbas vyksta išnaudojant tik pusę pajėgumų. Trečioms įmonėms priešingai – darbo krūvis yra stipriai padidėjęs.

Nesvarbu, kuriai kategorijai įmonių priklausote Jūs, svarbu suprasti viena – teks susitaikyti su pasikeitusiomis rinkos sąlygomis. Ši ekstremali padėtis vienaip ar kitaip palies kiekvieną iš mūsų – tiek įmonę, tiek darbuotojus ar kiekvieną mūsų šalies gyventoją.

Darbo organizavimas karantino metu

Įmonės, priklausomai nuo vykdomos veiklos, turi reaguoti atitinkamai, kaip organizuoti darbuotojų darbą. Pavyzdžiui, su didžiausiais iššūkiais susiduria sveikatos priežiūros įstaigos ir jų darbuotojai. Ne mažiau sudėtinga situacija maisto prekių parduotuvėse ir vaistinėse. Sporto klubai, pasilinksminimo vietos, restoranai ir kiti panašią veiklą vykdantys subjektai iš viso suparalyžiuoti. Statybinės, gamybinės, paslaugų organizacijos ir viešasis sektorius dar šiek tiek gyvuoja. Todėl, priklausomai nuo ūkio sektoriaus, teks ir reaguoti.

Darbuotojų darbas namuose – nuotoliniu būdu

Karantino tikslas – kuo mažesnis kontaktas su kitais žmonėmis. Todėl šiuo atveju tinkamiausias darbo organizavimo būdas – nuotolinis darbas iš darbuotojo namų. Žinoma, kai kurios įmonės taip jau dirbdavo ir anksčiau – darbuotojai turėdavo galimybę keletą dienų per mėnesį dirbti iš namų.

Dabartinėje situacijoje produktyvumas gali būti gerokai mažesnis, tačiau darbas visiškai nesustoja. Visgi dabar itin svarbu nepamiršti, kad, organizuojant darbą nuotoliniu būdu, reikėtų susitarti su darbuotoju dėl darbo laiko, darbų saugos reikalavimų laikymosi, konfidencialumo, asmens duomenų apsaugos ir apgalvoti visus kitus aktualius klausimus.

Nedarbingumas – dėl darbuotojo ligos ar vaiko slaugos

Darbdaviai kaip niekad turi būti atsakingi ir informuoti savo darbuotojus dėl karantino sąlygų laikymosi. Tačiau, jeigu darbuotojas vis dėl to suserga, yra svarbu atskirti koks tai susirgimas – užsikrėtimas Covid-19 virusu ar kitos ligos. Būtent nuo to priklausys ligos išmokos dydis. Tai, žinoma, nustatys medikai. Tačiau darbdavys atitinkamai turi sureaguoti, ar susirgęs darbuotojas galėjo užkrėsti ir kitus kolegas. Nedarbingumo pažymėjimai karantino laikotarpiu išduodami operatyviau, dažnai užtenka tik telefonu susisiekti su šeimos gydytoju.

Kita priežastis, dėl kurios išduodamas nedarbingumo pažymėjimas – dėl mažamečių vaikų ir besimokančių pradinėse klasėse vaikų priežiūros. Toks nedarbingumas slaugai išduodamas ir vaikams esant sveikiems dėl jų priežiūros. Taip pat užtenka tik paskambinti šeimos gydytojui ir nedarbingumo pažymėjimas bus išduotas dviejų savaičių laikotarpiui – nuo kovo 16 iki 27 dienos, net ir atgaline data.

Kasmetinės ir nemokamos atostogos

Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo naujienų, kuomet darbdaviai darbuotojams išplatina raštą, kuriuo siūlo, pavyzdžiui, meluoti savo šeimos gydytojams tam, kad gautų nedarbingumo pažymą arba nedelsiant pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.

Darbdaviai, kurie negali darbuotojams suteikti darbo, neturi teisės versti darbuotojų išeiti nemokamų atostogų ar imtis kitų nelegalių veiksmų, kaip kad meluoti gydytojams. Aišku, darbuotojo prašymu, nemokamos atostogos gali būti suteikiamos bendra tvarka. Tačiau šiuo periodu tai būtų ypač nenaudinga darbuotojui. Jei nemokamų atostogų laikotarpiu darbuotojas susirgtų – už šį laikotarpį jam nebūtų mokama nedarbingumo pašalpa.

Šis karantino laikotarpis gali būti skirtas ir susikaupusių kasmetinių atostogų pasinaudojimui. Laikas galbūt nėra palankiausias judėjimo prasme – juk nepavyks pailsėti užsienyje, tačiau darbuotojui suteikus kasmetines atostogas, jo pajamos bus garantuotos ir tokio paties dydžio, kokį darbo užmokestį darbuotojas gavo paskutinių trijų mėnesių laikotarpyje.

Prastova ir dalinė prastova

Jeigu įmonės veikla yra sustabdyta, darbuotojas yra išnaudojęs kasmetines atostogas, arba karantino laikotarpis užsitęstų, gali atsitikti, kad darbuotojams teks skelbti prastovą arba dalinę prastovą. Prastova įforminama įmonės vadovo įsakymu, jame nurodant kurį laiką truks prastova ir kuriems darbuotojams prastova paskelbta.

Prastovos apmokėjimas yra numatytas toks: už pirmą prastovos dieną – vidutinis darbo užmokestis, už antrą ir trečią – dvi trečiosios vidutinio darbo užmokesčio, už ketvirtą ir vėlesnes dienas – 40 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Bet kuriuo atveju už prastovą per mėnesį negali būti mokama mažiau, nei minimali mėnesinė alga (MMA) – 607 eurai.

Darbdaviams bus iš dalies kompensuojamos išlaidos dėl prastovų apmokėjimo – 90 procentų nuo MMA įmonėms, kurių darbas visiškai sustabdytas, ir 60 procentų nuo MMA kitoms įmonėms.

Atleidimas iš darbo

Karantino laikotarpis neturi būti priežastis nutraukti darbo santykius – tam ir bus mokama valstybės subsidija prastovos išlaidų kompensavimui. Kad būtų išsaugotos darbo vietos ir neigiama šios krizės įtaka sušvelninta, numatyta, kad darbo vietoms, kurioms bus išmokėta valstybės subsidija, dar tris mėnesius po jos mokėjimo tokius darbuotojus atleisti nebus galima.

Žinoma, terminuotų darbo sutarčių nutraukimas galimas be apribojimų – suėjus darbo sutarties terminui. Taip pat gali būti, kad darbuotojas norės savo noru nutraukti darbo santykius.

Pabaigai noriu akcentuoti, kad dabar svarbiausia užduotis – išlikti sveikiems ir apsaugoti įmonių darbuotojus.

Šis komentaras yra asmeninė autorės nuomonė.