Kaip organizuoti nuotolinį darbą įmonėje dėl karantino?

Darbo kodekso 52 str. reglamentuoja nuotolinį darbą. Darbo kodekso 52 str. 2 d. nustatyta, kad dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Be to, numatyta, kad darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Vadovaujantis Darbo kodekso 52 str. 3 d., skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Darbo kodekso 52 str. 4 d. numato, kad darbdavys privalo kompensuoti, jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu. Pagal Darbo kodekso 52 str. 5 d. įtvirtinta, kad darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į 52 str. 7 d., kuri nurodo, jog darbdavys privalo sudaryti sąlygas nuotolinį darbą dirbantiems darbuotojams bendrauti ir bendradarbiauti su kitais darbdavio darbovietėje dirbančiais darbuotojais, darbuotojų atstovais ir gauti iš darbdavio informaciją.