Priimtas naujas Muitinės įstatymas

2016 m. lapkričio 3 d. įstatymu Nr. XII-2694 buvo priimta nauja Muitinės įstatymo redakcija. Naujasis įstatymas priimtas atsižvelgiant į naujojo  Sąjungos muitinės kodekso, patvirtinto Reglamentu Nr. 952/2013, nuostatas. Nauja įstatymo redakcija įsigalios 2017 m. sausio 1 d.

  1. Keitėsi sąvokos ir atnaujintos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus.
  2. Naujasis įstatymas numato muitinės tikslus ir uždavinius. Muitinės tikslai – apsaugoti ES ir Lietuvos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudaryti palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidėti prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, išlaikyti pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir prekybos palengvinimo.

Muitinės uždaviniai:

  • Muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, valstybės rinkliavų, nustatytų draudimų bei apribojimų taikymas;
  • Muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas;
  • Prekių importo, eksporto ir prekybos su kitomis ES narėmis statistikos tvarkymas;
  • Muitinei pavestų priežiūros priemonių įgyvendinimas (pavyzdžiui, asmenų ūkinės komercinės veiklos priežiūra, grynųjų pinigų kontrolė);
  • Kitų teisės aktų nuostatų įgyvendinimas.
  1. Pakeistas muitinės atliekamų funkcijų sąrašas. Pakoreguotos kiekvienos iš atskirų muitinės įstaigų funkcijos. Aiškiau įvardintos muitinės departamento, kaip kontroliuojančios institucijos, funkcijos.
  2. Supaprastinta muitinės turimos informacijos apsaugos ir teikimo tvarką reglamentuojanti tvarka, atsisakyta perteklinių nuostatų. Analogiškai pakoreguotos ir muitinės pareigūnų teisinę apsaugą reglamentuojančios nuostatos.
  3. Atsisakyta nuostatų, kurias reglamentuoja atskiri teisės aktai.
  4. Papildytos muitinės pareigūnų teisės ir pareigos. Nuo naujojo įstatymo įsigaliojimo muitinės pareigūnas turės tokias papildomas pereigas (ankstesnė redakcija tokias pareigas numatė tik muitinės pareigūnui, turinčiam įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (ar) ikiteisminį tyrimą):
  • Gavęs informacijos apie rengiamą ar daromą teisės aktų pažeidimą, pareigūnas privalės imtis visų būtinų priemonių užkirsti kelią tokiam pažeidimui, nustatyti įrodymams, apsaugoti liudytojams, o apie įvykį turės pranešti reikiamoms institucijoms.
  • Užtikrinti sulaikytų asmenų teises ir interesus, suteikti būtiną pagalbą.
  • Nustatyta tvarka imtis priemonių teisės aktų pažeidimų priežastims ir sąlygoms pašalinti.

Iš muitinės pareigūnams taikomų teisių išbraukta teisė turėti, nešioti ir naudoti šaunamąjį ginklą bei naudoti fizinę ir kitokią prievartą.

  1. Pakeistos prievartos naudojimą reglamentuojančios nuostatos. Įsakmiai įvardintas reikalavimas muitinės pareigūnams prievartą naudoti adekvačiai ir proporcingai, įvertinus situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą, individualias pažeidėjo savybes. Nustatyta, kokiais atvejais draudžiama naudoti specialiąsias muitinės priemones. Naujoje redakcijoje įtvirtinta, kad fizinė prievarta gali būti naudojama tik tuomet, kai psichinė prievarta nebuvo veiksminga arba kai delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens sveikatai ar gyvybei. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik tuomet, kai fizinė ir psichinė prievarta nebuvo veiksminga arba kyla pavojus asmens sveikatai ar gyvybei. Be to, apie ketinimą panaudoti šaunamąjį ginklą pareigūnas privalo pranešti nepaklususiam asmeniui, išskyrus kai delsimas kelia grėsmę. Įstatymas nebenumato muitinės pareigūnui pareigos panaudojus šaunamąjį ginklą prieš asmenį apie tai pranešti muitinės įstaigos, kurioje jis dirba, vadovui. Pagal ankstesnę tvarką, bet kuriuo atveju, panaudojus šaunamąjį ginklą, reikėjo apie tai pranešti teritorijos, kurioje buvo panaudotas ginklas, vyriausiajam prokurorui. Nuo šiol muitinės pareigūnas prokurorui pranešti turės tik tuomet, jeigu panaudota prievarta lėmė asmens mirtį ar gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą.
  2. Pakeista muitinės tarpininko samprata. Pagal ankstesnę redakciją, muitinės tarpininku galėjo būti tik Lietuvoje įsteigtas asmuo arba užsienio juridinio asmens atstovybė ar filialas. Naujoji redakcija numato, kad muitinės tarpininkas – tai Lietuvos Respublikoje ar kitoje ES valstybėje narėje įsisteigęs juridinis asmuo, atitinkantis muitinės nustatytus formalumus. Visi kiti reikalavimai muitinės tarpininkams iš įstatymo buvo išbraukti nukreipiant į Sąjungos muitinės kodeksą (patvirtintas Reglamentu Nr. 952/2013).
  3. Pašto paslaugų teikėjai, apibrėžti Reglamento Nr. 2015/2446 1 str. 25 p., arba įmonės, gabenančios skubias siuntas, laikomi turinčiais jų gavėjų ar siuntėjų įgaliojimą deklaruoti siuntas, kurių vertė neviršija 1 000 Eur, o neto masė neviršija 1 000 kg.
  4. Į naują redakciją įtraukta nuostata, jog nelengvatinę prekių kilmę įrodančius dokumentus išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
  5. Kaip ir anksčiau, asmenys, norintys apskųsti muitinės įstaigų priimtą sprendimą, tačiau dėl svarbių priežasčių nespėję to padaryti per nustatytą terminą, gali pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą. Anksčiau muitinės įstaigos tokį prašymą turėjo išnagrinėti per 5 darbo dienas. Naujoji redakcija numato, kad prašymus muitinės įstaigos turės išnagrinėti per bendrąjį terminą – 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Be to, ankstesnė įstatymo redakcija ribojo muitinės įstaigų galimybę sustabdyti pateikto skundo nagrinėjimą. Buvo numatyta, kad muitinės įstaiga skundo nagrinėjimo negali sustabdyti ilgesniam kaip 12 dienų terminui. Naujoji redakcija tokio termino nebenumato.
  6. Naujoji įstatymo redakcija išvardija prekių laikino saugojimo vietas. Lietuvos Respublikos teritorijoje prekės laikinai saugomos:
  • Muitinės postų muitinio tikrinimo vietose;
  • Laikino saugojimo sandėliuose;
  • Kitose Muitinės departamento generalinio direktoriaus (ar jo įgaliojimo teritorinės muitinės direktoriaus) nustatytose prekių laikino saugojimo vietose.