 |
|
Buhalteriai kartais tikriausiai užduoda sau klausimą – ar įmanoma, kad teisės aktai bent vienus metus nesikeistų. Peržiūrėjus kitas veiklos sritis, tokias kaip viešieji pirkimai, reklama, statyba, teritorijų planavimas, sutarčių reguliavimas, civilinis procesas, galima sakyti, kad tikrai įmanoma. Tačiau taip, kad teisės aktai, susiję su buhalterijos darbu, per metus nesikeistų – dar nėra buvę. Ir turbūt niekada nebus, nes įmonių mokesčiai, apskaita ir darbo teisė – tai tos sritys, kurios valstybei ir visuomenei yra pačios jautriausios. Todėl mokesčių surinkimas nuolat griežtinamas, administravimas – „supaprastinamas“, perkeliant į elektroninę erdvę, o darbo santykiai – tai liberalizuojami, tai konservatyvinami... Taigi buhalteriams labai svarbu prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių teisės aktų. Labai tikimės, kad prie to prisitaikymo prisidedame ir mes – tiek straipsniais IBA naujienlaiškyje, tiek savo mokymais, kurių metu patarimus dalija vieni geriausių savo srities profesionalų. Apie visas buhalteriams aktualias naujoves kviečiame sužinoti A. Kapitanovo seminaruose.
Kitą kartą susitiksime 2017 m. rugpjūčio 14 d.
|
|
|
ĮDOMIAUSIA LEIDINYJE
|
| |
| |
|
DĖMESIO! Nuorodų žymėjimas naujienlaiškyje:
Žaliai žymima informacija prieinama visiems naujienlaiškio gavėjams: Plačiau
Oranžine spalva žymima papildoma informacija prieinama tik IBA prenumeratoriams: Plačiau 
|
|
|
AKTUALŪS PATARIMAI |
|
Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimas
|
|
Įdarbinant nepilnamečius asmenis taikomi papildomi reikalavimai, kuriuos būtina žinoti:
1. Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvus darbus, kurie nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo mokymuisi. Asmenys nuo 16 iki 18 metų gali dirbti visus darbus, išskyrus turinčius kenksmingą poveikį.
2. Prieš įdarbindamas nepilnametį asmenį, darbdavys turi įvertinti darbo metu kylančią profesinę riziką.
Prieš įdarbinant nepilnametį asmenį, toks asmuo darbdaviui turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą, o vaikas nuo 14 iki 16 metų – taip pat ir vieno iš tėvų (ar kito atstovo) raštišką sutikimą ir mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštišką sutikimą (darbui mokslo metų laikotarpiu).
|
|
Laisvosios ekonominės zonos įmonėms taikomos mokestinės lengvatos
|
|
Laisvosios ekonominės zonos įmonė, kurioje:
- Kapitalo investicijos pasiekė 1 milijono eurų sumą, jeigu ne mažiau kaip 75 proc. įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos gamybos ar logistikos veiklos;
ARBA
- Vidutinis darbuotojų skaičius ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė 1 šimto tūkstančių eurų sumą, jeigu ne mažiau kaip 75 proc. įmonės pajamų gautos iš zonoje vykdomos paslaugų teikimo veiklos.
Laisvosios ekonominės zonos įmonė, kuri patenka į nurodytus atvejus, 6 mokestinius laikotarpius (pradedant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį buvo pasiekta investicijų suma) gali nemokėti pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 proc. sumažintas pelno mokesčio tarifas.
|
|
Darbuotojų profesinės rizikos vertinimas
|
|
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja darbdavį organizuoti profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Profesinės rizikos vertinimas atliekamas vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961.
Siekdama palengvinti įstatymo reikalavimų naštą mažoms ir vidutinėms įmonėms, Valstybinė darbo inspekcija informuoja apie Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros priemonę OiRA. Ši priemonė skirta darbdaviams, kurie nėra darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertai, padedanti atlikti profesinės rizikos vertinimą: nustatyti esamus ar galimus rizikos veiksnius darbo vietose, įvertinti rizikos lygį, pasirinkti prevencines priemones rizikai pašalinti ar sumažinti, o tuomet parengti reikiamą rizikos vertinimo dokumentaciją, ji suteikia visą būtiną informaciją, reikalingą norint įvertinti profesinę riziką. OiRA yra nemokama, prieinama ir paprasta naudoti priemonė. OiRA siūlo pažangų sprendimą rizikos vertinimo procese, pradedant nuo darbo vietoje kylančių pavojų identifikavimo, pateikiant vartotojui konkrečiame sektoriuje dažniausiai pasitaikančius pavojus, baigiant prevencinių priemonių pasirinkimu iš sąrašo arba savo priemonių sukūrimu, ir galiausiai – rizikos vertinimo ataskaitų teikimą.
|
|
|
VYRIAUSIOJO BUHALTERIO DARBAI
|
|
Deklaruojame ir mokame PVM.
Visas Buhalterio kalendorius
Liepos mėn.: 20 darbo d., 10 poilsio d., 159 d. val.
Rugpjūčio mėn.: 22 darbo d., 8 poilsio d., 175 d. val.
Paskutinių 3 mėn. (04–06 mėn.): 63 darbo d., 503 darbo val.
Paskutinių 3 mėn. (05–07 mėn.): 64 darbo d., 510 darbo val.
2017 m. liepos mėn. 10-ta darbo d. yra liepos 17 d.
2017 m. rugpjūčio mėn. 10-ta darbo d. yra rugpjūčio 14 d.
Metiniai 2016 ir 2017 m. darbo kalendoriai.
|
 |
|
Įdomūs ir naudingi skaičiai
|
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė informuoja, kad savo prioritetiniams darbams ir anksčiau priimtiems įsipareigojimams vykdyti kitąmet numatė 617,5 mln. Eur. Kaip teigiama, didžiąją dalį šių lėšų sudarys šiemet ministerijų baigiamų vykdyti programų, priemonių ir investicinių projektų lėšos, kitos ministerijų veiklos efektyvumo didinimo priemonės, taip pat lėšos iš numatomo 2018 m pajamų prieaugio. Naudingų skaičių lentelė
|
|
Naudinga nuoroda
|
|
Profesinės rizikos vertinimo programa OiRA
|
|
Priminimai buhalteriui
|
|
Nuo 2017-07-01
Įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui, kartu su juo įsigaliojo nauji įgyvendinamieji teisės aktai:
- Nutarimas „Dėl LR darbo kodekso įgyvendinimo“, kuris aptaria VDU skaičiavimą, specialių pertraukų, pailgintų ir papildomų atostogų reguliavimą bei sezoninio darbo ypatumus;
- Kolektyvinių sutarčių registravimo tvarkos aprašas;
- Darbo arbitražo nuostatai;
- Pavyzdinė darbo sutarties forma;
- Nepilnamečių įdarbinimo tvarkos aprašas.
Visus šiuos naujai įsigaliojusius teisės aktus plačiau aprašėme teisės aktų naujienose.
Nuo 2017-07-01
Įsigalioja naujos redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Įsigaliojus šiam kodeksui įmonės turės patvirtinti darbo tarybas, parengti atlyginimų sistemas, taip pat lygių galimybių, asmens duomenų apsaugos įmonėje ir informacinių technologijų naudojimo vidines tvarkas. Žinoma, turės būti peržiūrėtos darbo sutarčių sąlygos, lokaliniai teisės aktai ir visi papildomi susitarimai su darbuotojais.
|
|
|
RENGINIAI BUHALTERIUI
|
|
|
SODRA |
|
Keitėsi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai
|
|
2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 488, kuriuo pakeitė ir nauja redakcija išdėstė Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 (toliau – Nuostatai). Nauja Nuostatų redakcija įsigaliojo ir turi būti taikoma nuo 2017 m. birželio 28 d. Plačiau / IBA
|
|
|
DARBO SANTYKIAI |
|
Administraciniai nusižengimai, nesilaikant naujojo Darbo kodekso nuostatų
|
|
2017 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XIII-527, kuriuo pakeitė Administracinių nusižengimų kodeksą. Visi pakeitimai susiję su atsakomybe už darbo sąlygų pažeidimus. Atnaujinimai įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Plačiau / E-TAR
|
|
Darbo kodekso įgyvendinimo tvarkos pakeitimai
|
|
2017 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 534, kuriuo pakeitė savo ankstesnį 2017 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Pakeitimai įsigaliojo kartu su naujuoju Darbo kodeksu, t. y. nuo liepos 1 d. Plačiau / IBA
|
|
Patvirtintas Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašas
|
|
2017 m. birželio 29 d. socialinės apsaugos ir darbo ministras priėmė įsakymą Nr. A1-334, kuriuo patvirtino naują teisės aktą – Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Naujasis Aprašas įsigaliojo š. m. liepos 1 d.
Šis naujasis teisės aktas keičia anksčiau galiojusią Nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių registravimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1815. Plačiau / IBA
|
|
Atnaujintas Darbo arbitražo veiklos reguliavimas
|
|
2017 m. birželio 29 d. socialinės apsaugos ir darbo ministras priėmė du įsakymus, kuriais reguliuojama Darbo arbitražo veikimo tvarka. Įsakymu Nr. A1-335 patvirtinti Darbo arbitražo nuostatai (toliau – Nuostatai). Nors Nuostatai priimti kaip naujas teisės aktas, iš esmės jie keičia anksčiau galiojusius Darbo arbitražo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1196. Įsakymu Nr. A1-342 patvirtintas Darbo arbitražo arbitrų atlygio ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), nustatytas darbo arbitrų atlygis ir kelionės išlaidų dydis. Naujieji teisės aktai įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Plačiau / IBA / IBA
|
|
Dėl darbo sutarties pasibaigimo, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos arba kai darbdavys yra miręs
|
|
2017 m. birželio 29 d. socialinės apsaugos ir darbo ministras priėmė įsakymą Nr. A1-340, kuriuo patvirtino Darbo sutarties pasibaigimo, kai darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos nustatyti neįmanoma arba kai darbdavys (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) yra miręs, tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašas įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Plačiau / IBA
|
|
Nauja pavyzdinė darbo sutarties forma
|
|
Atsižvelgdama į naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2017 m. birželio 29 d. priėmė įsakymą Nr. A1-343, kuriuo patvirtino naują Pavyzdinę darbo sutarties formą. Ankstesnė pavyzdinė darbo sutarties forma buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115. Naujoji forma įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Plačiau / IBA
|
|
Atnaujintas darbo ginčų komisijos veiklos reguliavimas
|
|
Darbo ginčų komisijos, kaip ir Darbo arbitražo, veiklą reguliuojantys teisės aktai buvo pakeisti priderinant juos prie naujojo Darbo kodekso. Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2017 m. birželio 29 d. priėmė įsakymą Nr. A1-344, kuriuo patvirtino Darbo ginčų komisijos nuostatus (toliau – Nuostatai), Darbo ginčų komisijos darbo reglamentą (toliau – Darbo reglamentas) ir Darbo ginčų komisijos narių atlygio mokėjimo ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Šis įsakymas ir juo patvirtinti dokumentai keičia anksčiau galiojusius analogiškus dokumentus, patvirtintus socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. A1-556. Visi naujieji teisės aktai įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Plačiau / E-TAR
|
|
Patvirtintas Tarpininkų atlygio ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas
|
|
2017 m. birželio 30 d. socialinės apsaugos ir darbo ministras priėmė įsakymą Nr. A1-346, kuriuo patvirtino Tarpininkų atlygio ir kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Naujasis dokumentas keičia anksčiau galiojusį Tarpininkų sąrašo sudarymo, tarpininkų parinkimo, tarpininkavimo, tarpininkų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99. Naujoji tvarka įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Plačiau / IBA
|
|
Patvirtinta nauja asmenų iki 18 metų įdarbinimo tvarka
|
|
2017 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 518, kuriuo patvirtino Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašą (toliau – Aprašas). Plačiau / IBA
|
|
Keitėsi įsakymas dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir darbo valandų skaičių patvirtinimo
|
|
2017 m. liepos 5 d. socialinės apsaugos ir darbo ministras priėmė įsakymą Nr. A1-362, kuriuo patvirtino 2017 metų metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir darbo valandų skaičius. Įsakymas keičia anksčiau galiojusį socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. A1-687. Plačiau / IBA
|
|
|
ĮMONIŲ VEIKLA |
|
Keitėsi laisvosioms ekonominėms zonoms taikomos nuostatos
|
|
2017 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XIII-516, kuriuo pakeitė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą Nr. I-976. Pakeitimai įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., išskyrus lengvatą investuotojams, kuri įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Plačiau / E-TAR
|
|
Pakeisti viešųjų įstaigų ir asociacijų įstatymai
|
|
2017 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė du susijusius įstatymus: įstatymą Nr. XIII-489, kuriuo pakeitė Viešųjų įstaigų įstatymą Nr. I-1428, ir įstatymą Nr. XIII-488, kuriuo pakeitė Asociacijų įstatymą Nr. IX-1969. Naujieji pakeitimai įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Plačiau / IBA / IBA
|
|
Keitėsi Labdaros ir paramos įstatymas
|
|
2017 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XIII-486, kuriuo pakeitė Labdaros ir paramos įstatymą Nr. I-172. Įstatymo pakeitimai įsigalios 2018 m. sausio 1 d. Plačiau / IBA
|
|
|
PLANUOJAMOS MOKESČIŲ REFORMOS GAIRĖS |
|
Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo konsultacinis dokumentas
|
|
LR Vyriausybė rengiasi mokesčių sistemos tobulinimui. Pateikiame Jums Vyriausybės konsultacinį dokumentą, kuriame aprašyta planuojamos mokesčių sistemos pakeitimų gairės ir apskaičiuota nauda mokesčių mokėtojams. Plačiau
|
|
|
INSTITUCIJŲ PRANEŠIMAI |
|
VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA
|
|
Finišo tiesioji stojant į EBPO – griežtesnis kyšių vertinimas mokesčių įstatymuose Plačiau
Nutrauk PVM sukčiavimo „grandines“ – įsitikink savo verslo partnerių sąžiningumu Plačiau
|
|
FINANSŲ MINISTERIJA
|
|
Pirmojo pusmečio valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota Plačiau
Lietuvos ir Japonijos sutartis padės išvengti dvigubo apmokestinimo Plačiau
ES investicijos ir kitąmet augins šalies ekonomiką Plačiau
Ministerijos sutarė dėl tikslingo „pokyčių krepšelio“ kitų metų prioritetiniams darbams Plačiau
|
|
SODRA
|
|
„Sodra“: įplaukoms didėjant sparčiau negu išlaidoms, metų pabaigoje galima tikėtis 100 mln. eurų biudžeto pertekliaus Plačiau
„Vyšninio voko“ iniciatyvos finišas: informacija pasiekė 92 proc. gavėjų Plačiau
Autoriams ir atlikėjams socialinio draudimo įmokos vėl bus skaičiuojamos nuo pusės pajamų Plačiau
|
|
|
SPAUDA |
|
|
PRAKTINIAM DARBUI |
|
Naujas IBA modulis „Darbo kodeksas nuo 2017-07-01“
|
|
Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigalioja naujos redakcijos Darbo kodeksas. Atsižvelgdami į naujojo kodekso reikalavimus parengėme privalomų tvarkų, taikomų nuo liepos 1 d., šablonus ir kodekso taikymo apibendrinamąsias lenteles ir rekomendacijas. Visi dokumentai pateikiami patogiu naudoti elektroniniu formatu! Plačiau
|
|
Personalo dokumentų šablonų atnaujinimas www.eblankai.lt
|
|
Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui, darbdaviai turės pasikoreguoti didžiąją dalį personalo dokumentų. IBA komanda pagal naujojo Darbo kodekso reikalavimus atnaujino eblankai.lt puslapyje pateiktus visus personalo dokumentus. Primename, kad IBA vartotojai gali naudotis ir eblankai.lt duomenų baze. Plačiau
|
|
Naujausi IBA klausimai–atsakymai
|
|
1. Įmonė persikėlė į patalpas senamiestyje. Patalpos puikios, tačiau turime problemų su geriamuoju vandeniu: dažniausiai jis bėga neskaidrus. Taigi įmonės vadovas nutarė užsakyti geriamojo vandens, kurį galėtų vartoti darbuotojai. Ar įmonė tokias išlaidas galės priskirti leidžiamiems atskaitymams? Plačiau
2. Ar gabenant prekes klientams – fiziniams asmenims reikia teikti duomenis į Elektroninių važtaraščių posistemį (toliau – i.VAZ)? Plačiau
3. UAB nuomojasi iš fizinio asmens (ne darbuotojo) automobilį. Kokius mokesčius tokiu atveju reikia sumokėti ir kokias deklaracijas pateikti? Plačiau
4. Įsigijau butą ir tik vėliau sužinojau, kad butas registruotas ne kaip gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, o kaip svečių namai. Komerciniam nekilnojamajam turtui taikomas nekilnojamojo turto mokestis. Ar man taip pat reikės mokėti nekilnojamojo turto mokestį, nepaisant to, kad turtas faktiškai naudojamas, įrengtas ir net pirktas gyvenamajai paskirčiai? Plačiau
5. Norėtume išsiaiškinti, kokiu tikslu reikia deklaruoti formoje FR0471 B klasės pajamas, išmokėtas ūkininkams, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir veda apskaitą, už iš jų supirktą žemės ūkio produkciją? Plačiau
|
|
Elektroninis deklaravimas
|
|
VMI:
|
FR0438 – Ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (atnaujinta 2017-06-28)
FR0573 – Metinė A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracija (atnaujinta 2017-06-29)
KIT708 – Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracija (atnaujinta 2017-06-26)
PLN204U – Metinė pelno mokesčio deklaracija (pildo užsienio vienetai, vykdantys veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę) (atnaujinta 2017-06-27)
Visos VMI formos
|
|
SODRA:
|
„Sodros“ formos ir šablonai
|
|
STD:
|
Statistikos departamento ataskaitų formų puslapis
|
|
.png)
|
IŠMOK PATS |
|
MS Word pamokėlė Nr. 13 „Spausdinimo nustatymai“
|
|
Rengiant dokumentus svarbus ne tik be klaidų parašytas tekstas ar tinkamas dokumento stilius, bet ir tai, kaip dokumentas yra atspausdintas, jeigu reikia pateikti jo popierinį variantą. MS Word programa suteikia visas galimybes nustatyti reikalingus spausdinimo parametrus, tad juos ir aptarsime šioje pamokėlėje. Plačiau
|
|
|
BUHALTERIO LAISVALAIKIS |
|
Ar žinote, kad...
... Kartais į rankas patenka toks senas ir nutrintas banknotas, kad atrodo, jog jam šimtas metų. Suprantama, banknotas gerokai „jaunesnis“, tačiau grynaisiais pinigais žmonija naudojasi jau tikrai labai seniai – pinigai atsirado prieš maždaug 40 tūkst. metų.
Remdamiesi archeologiniais tyrimais, mokslininkai pamėgino išsiaiškinti, kaip kadaise buvo vykdomi mainai ir nuo ko prasidėjo prekyba. Jų duomenimis, dar vėlyvojo paleolito laikotarpiu grupelės medžiotojų savo laimikį mainydavo į įvairius titnago ginklus ir kitus įrankius. Taigi, iš pradžių tarp žmonių vykdavo natūriniai mainai – dvi šalys tiesiogiai apsimainydavo norimais daiktais ar reikmenimis. Pinigai atsirado truputį vėliau. Jų pavidalas, bėgant šimtmečiams, gerokai keitėsi. Nuo natūralių objektų pereita prie monetų, nuo monetų – prie banknotų, nuo banknotų – prie elektroninių pinigų. Kad ir kas būtų laikoma pinigais, žmonėms nuo seno pinigai buvo reikalingi kaip priemonė dalyvaujant mainuose susimokėti už įsigytą daiktą, kaip vertę apibrėžiantis standartas, kaip turto kaupimo būdas ir kaip apskaitos vienetas.
Pinigų kilmės aiškinimo teorijų yra daug – iš dalies dėl to, kad pinigai atlieka daug funkcijų: jie, kaip vertės matas, palengvina mainus; jie, suteikdami galimybę dovanoti dovanas ir megzti abipusiškus santykius, suburia skirtingas bendruomenes; jie įamžina socialinę hierarchiją ir, pagaliau, jie yra tai, kuo vertinama valstybės galia. Sunku tiksliai įvardyti, kada užsimezgė pirmieji santykiai, kuriuose buvo naudojamos įvairių rūšių atsiskaitymo priemonės, tačiau esami duomenys rodo, kad pradžią tokiems santykiams davė būtent keitimosi dovanomis ir skolų grąžinimo tradicijos.
Pirmiausia mainuose pradėti naudoti rečiau gamtoje randami objektai, nes jų cirkuliaciją buvo galima veiksmingai kontroliuoti. Pavyzdžiui, Šiaurės ir Pietų Amerikoje atsiskaitinėta perlamutru, o Afrikoje, Europoje, Azijoje ir Australijoje šiuo tikslu buvo naudojamos jūrų kriauklės – kaurai. Pinigų funkciją įvairiais laikotarpiais atliko, be kita ko, vario ir geležies grynuoliai, meteoritų gabalai, gintaras, įvairūs karoliukai, vario, aukso, sidabro ir švino luitai.
Mesopotamijos šekelis – pirmoji žinoma valiuta – atsirado prieš beveik 5 tūkst. metų. Pirmosios monetų kalyklos, kaip manoma, maždaug 650–600 m. pr. Kr. buvo įsteigtos Mažojoje Azijoje – čia Lydijos ir Jonijos valdovų nurodymu buvo kaldinamos sidabrinės ir auksinės monetos, kuriomis buvo atsiskaitoma armijai. Atradus didesnius kiekius iš švino, vario, sidabro ir aukso nukaldintų monetų paaiškėjo, kad visame pasaulyje, o ypač – Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje pirmojo mūsų eros tūkstantmečio pradžioje monetos atliko prekinių pinigų funkciją. Romėniškųjų, islamiškųjų, indiškųjų ir kiniškųjų monetų paplitimas įrodo prekybos ryšius pasaulyje egzistavus dar iki prasidedant naujųjų laikų epochai (1250 pr. Kr. – 1450 m.).
Monetos, kaip prekiniai pinigai, smarkiai išpopuliarėjo daugiausia dėl to, kad jas patogu naudoti ir transportuoti, jos ilgai nesusidėvi ir pačios savaime yra vertingos. Svarbu ir tai, kad politinė valdžia galėjo kontroliuoti monetų gamybą – nuo žaliavų kasybos iki lydymo bei kaldinimo, taip pat jų cirkuliavimą ir naudojimą.
|
|
Kitų formų atsiskaitymo priemonės, kaip antai karvės, kaimo bendruomenėse ilgą laiką gyvavo visiškai sėkmingai, tačiau turėjo ir trūkumų – tokią valiutą buvo sunku transportuoti, be to, jai nemažą grėsmę kėlė ekologinės nelaimės. Neilgai trukus, pinigai tapo politinės kontrolės instrumentu. Valdovai, siekdami sukaupti daugiau turto ir sustiprinti karinius pajėgumus, pradėjo surinkinėti mokesčius. Žinoma, pinigai atliko ir stabilizuojamąją funkciją – jie buvo pagrindas plėtoti taikius prekių, informacijos ir paslaugų mainus tarp skirtingų interesų grupių. Dar viena pinigų paskirtis – priminti apie įvykusius sandorius ir sudarytus susitarimus. Pavyzdžiui, viduramžių Europoje buvo plačiai paplitę mediniai pagaliukai su specialiais išrantymais. Jų turėtojui tai buvo priminimas apie nesumokėtą skolą.
|
|
|
Posakis
„Jei žmogus nemoka pasijuokti iš savęs, tai visada turėtume padėti jam pasijuokdami iš jo.“
|
|
Anekdotas
Gyvenimo tiesa: imk iš gyvenimo viską… kam akcija.
|
|
|
Visus šiame naujienlaiškyje paminėtus teisės aktus Jūs galite rasti IBA.
IBA informacija prieinama tik registruotiems vartotojams.
Gerbiamas prenumeratoriau, Jūs gavote šį naujienlaiškį, nes jį esate užsiprenumeravęs kaip IBA vartotojas.
|
|
.png)
.png)
.png)
