Ar žinote, kad...
... Ar tiesa, kad aklieji turi aštresnę klausą? Tikriausiai esate girdėję, kad aklųjų klausa yra žymiai jautresnė. Nemažai mokslininkų, beje, tuo abejojo – aklumas tiesiog pašalina dalį gaunamos informacijos ir verčia susikoncentruoti į kitus pojūčius – tai nebūtinai reiškia, kad įvyksta kažkokie fiziologiniai pokyčiai.
Mokslininkai atliko įdomų tyrimą. Tie, kurie ko nors atidžiai klausosi, taip pat dažnai užsimerkia, bet tai nereiškia, kad jų klausa tampa jautresnė. Tai kaip yra iš tikrųjų? Ar aklieji tikrai gali pasigirti jautresne klausa?
Klausimas gali pasirodyti kiek keistokas – juk patys aklieji teigia, kad jų klausa ir kiti pojūčiai yra jautresni. Tačiau mokslininkams įdomūs objektyvūs pokyčiai, o ne tik subjektyvi patirtis. Kai vieno iš pojūčių nebelieka, žmogus automatiškai didesnį dėmesį skiria kitiems. Juk jei dabar skaitydami šį straipsnį susikoncentruosite į tai, ką girdite, taip pat pastebėsite daugiau detalių, bet tai nieko nepasakys apie jūsų klausos jautrumą.
Vašingtono universiteto mokslininkai nusprendė visa tai išsiaiškinti. Tyrimui jie atrinko keletą žmonių, kurie apako labai anksti arba gimė akli. Kontrolinę grupę sudarė sveiki žmonės, turintys vidutinišką regėjimą.
Tyrimo dalyviai turėjo gultis į magnetinio rezonanso aparatą, kuris stebėjo aktyvumą už klausą atsakingoje smilkininės skilties srityje. Tuomet mokslininkai grojo įvairių tonų garsus. Už klausą atsakingos smegenų sritys buvo praktiškai vienodos tiek aklųjų, tiek matančiųjų grupėse. Tačiau mokslininkai atskleidė, kad aklųjų smegenys garsą apdoroja kitaip.
Pasirodo, žmonių, kurie regėjimo neteko gana anksti, smegenys gali lengviau atskirti aukštesnio ir žemesnio dažnio garsus. Pavyzdžiui, du artimi tonai dažnam matančiajam atrodo vienodi, o daugelis aklųjų gali nesunkiai pasakyti, kuris yra aukštesnio, o kuris – žemesnio dažnio.
Į šį tyrimą buvo įtraukta nedaug žmonių, todėl platesnių išvadų mokslininkai dar nenori daryti. Tačiau tikėtina, kad aklieji ne tik turi susikoncentruoti į kitus pojūčius – jų smegenyse įvyksta ir fiziologiniai pokyčiai. Mokslininkai neabejoja, kad jie yra pastebimesni tų žmonių smegenyse, kurie regėjimo neteko anksti arba gimė akli. Kitaip tariant, regėjimo vėliau netekęs žmogus greičiausiai nepastebės realaus klausos paaštrėjimo, nes smegenys jau bus išsivysčiusios. Mokslininkai nori ir toliau tirti šią temą. Dabar jie rengiasi tyrimams, kuriais bandys išsiaiškinti, kaip keičiasi trumpam apakusių žmonių garsų suvokimas.
Posakis
Išleisk vienu centu mažiau nei uždirbi – ir turėsi perteklių.
Anekdotas
Dviese dirba labai keistą darbą – vienas kasa duobes, kitas eina iš paskos ir iš karto užkasinėja.
Nustebęs praeivis klausia:
– Ką jūs čia darote?
– Dirbame, tik įprastai mes būname trise, tačiau šiandien tas, kuris medžius sodina, susirgo.
Visus šiame naujienlaiškyje paminėtus teisės aktus Jūs galite rasti IBA.
IBA informacija prieinama tik registruotiems vartotojams.
Gerbiamas prenumeratoriau, Jūs gavote šį naujienlaiškį, nes jį esate užsiprenumeravęs kaip IBA vartotojas.
Autorinės teisės © www.countline.lt
|