Mieli skaitytojai,

Gamta ir gyvenimas mums pažeria tikrai daug kraštutinumų: tai sausa ir karšta tiek, kad nei naktį, nei dieną nėra atgaivos, tai viduryje vasaros pasidaro taip šalta, kad jaučiamės kaip rudenį... Lietaus, be abejo, mes labai laukėm, nes jau kaip tik buvo ruošiamasi skelbti ekstremalią padėtį. Prie nelinksmų gamtos išdaigų prisideda ir teisiniai „nelinksmumai“ – šį mėnesį gausu teisės aktų, susijusių su nemokumu ir bankrotais.

Lietuvoje „praūžusi“ amnestija ir pensijų reforma neatsilieka: VMI skaičiuoja amnestijos milijoninius rezultatus, „Sodra“ – antros pakopos „pensininkų“ svyravimus (virš 200 tūkst. dalyvių nebenori kaupti antroje pakopoje), o ekspertai – didžiausius būtiniausių prekių kainų šuolius per paskutinius mėnesius.

Ir kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių... Rodos, vos prieš kelias dienas buvo daug diskusijų, straipsnių, nuogąstavimų, kodėl yra negerai per greitai didinti MMA, kokios to pasekmės verslui, kokių problemų kyla mažesniuose miestuose bei miesteliuose, ir štai prašom: patvirtintas Vyriausybės nutarimas, kuris įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d. (MMA nuo šios dienos padidės iki 607 Eur, MVA iki 3,72 Eur). Nuo 2020 m. sausio 1 d. didės ir žemės mokestis. Lietus palijo dar visai negausiai, o viskas auga ir didėja kaip ant mielių – ir žolė, ir mokesčiai...

Jei atostogaujate – gerų Jums atostogų, o jei dirbate – padarykite pertrauką ir apsilankykite A. Kapitanovo seminare „Seimo sesija: naujausi mokesčių ir apskaitos teisės aktų pakeitimai. SAF-T Lietuvoje“.

Iki susitikimo 2019 m. liepos 23 d.
 

Nuo šiol išmanųjį buhalterio asistentą – IBA galite prenumeruoti ir trumpesniam nei metų laikotarpiui!

Liepos 15 d. – deklaruojame ir sumokame GPM.
Liepos 22 d. – teikiame I.SAF registrą.

Visas Buhalterio kalendorius  

Liepos mėn.: 23 d.d., 8 poilsio d., 183 d. val.

Paskutinių 3 mėn.: (04–06 mėn.): 62 d.d. 495 d. val.
Paskutinių 3 mėn.: (05–07 mėn.): 64 d.d. 511 d. val.

2019 m. liepos mėn. 10-ta d.d. yra liepos 12 d. Metinis 2019 m.  darbo laiko kalendorius.

Microsoft Excel  pamokėlė Nr. 35

Pristatome Microsoft Excel videopamokėlę Nr. 35, kurią veda lektorius Julius Lipavičius. Jei turite pasiūlymų, pageidavimų ar pastebėjimų, laukiame jų el. paštu redakcija@countline.lt. Plačiau

Ar žinote, kad...

...

Liepos 20 d. sukaks 50 metų nuo tos akimirkos, kai pirmasis žmogus išsilaipino Mėnulyje. Daug metų Mėnulis buvo tik ryškiai apšviestas diskas danguje, keičiantis savo formą dėl skirtingai jį pasiekiančios Saulės šviesos. Tiesa, JAV ir Sovietų Sąjungos kosminės varžybos Mėnulį pavertė kai kuo daugiau – jis tapo tikslu ir pergalės simboliu.

Pirmiausia į jį buvo pasiųsti zondai, o vėliau ir žmonės. Tolimas dangaus kūnas galiausiai tapo realus, apčiuopiamas pasaulis, kurį, sėkmingai nukeliavę 384 400 kilometrų, mes jau galėjome geriau pažinti.

Mėnulio paviršiuje yra daugybė kraterių. Manoma, kad jų amžius yra apie 4,1–3,8 mlrd. metų. Didžiausius kraterius užliejusi lava suformavo „jūras“.

Įdomu ir tai, kad Mėnulyje kelių kilometrų gylyje dažnai vyksta Mėnulio drebėjimai. Manoma, kad Mėnulio plutos storis yra nevienodas, o ploniausia vieta nuo storiausios gali skirtis net 12 km. Dažniausiai jos storis – apie 50 km.

Šiame kosminiame kūne nėra vėjo, nevyksta erozija, tik mažyčiai mikrometeoritai švelniai nusėja paviršių. Nors „Apollo“ astronautų palikti moksliniai įrengimai užfiksavo tam tikras Mėnulio drebėjimų seismines bangas, iš esmės šis kosminis kūnas yra neaktyvus. Manoma, kad pats aktyviausias Mėnulio gyvavimo periodas buvo maždaug prieš 3–4 mlrd. metų, kai vidinė Saulės sistemos dalis buvo bombarduojama kometų ir asteroidų.

Nors naktiniame danguje Mėnulis neatrodo labai didelis, tačiau išmatavę jo skersmenį (atstumą nuo vienos pusės iki kitos), gautumėte 3 475 km atstumą. Maždaug tiek kilometrų skiria Vilnių ir Madridą.

Mėnulyje apsilankė 12 žmonių, kurie pargabeno 382 kg Mėnulio uolienų. Jeigu Žemė būtų krepšinio kamuolio dydžio, o Mėnulis – teniso kamuoliuko, šie objektai vienas nuo kito būtų 7,3 m atstumu.

Įdomu ir tai, kad Mėnulis nuo Žemės kasmet nutolsta per 3,8 cm. Manoma, kad kai jis susiformavo, atstumas nuo Žemės buvo 22 530 km.

Mėnulis sukasi apie savo ašį ir skrieja orbita aplink Žemę, todėl Mėnulio para trunka beveik tiek, kiek Žemės mėnuo. Mėnulis į mus visuomet atsisukęs ta pačia puse, todėl mes matome, kaip jo paviršiumi lėtai slenka naktis. Žmonės tai vadina besikeičiančiomis Mėnulio fazėmis.

Be to, potvynius mūsų planetoje lemia aplink Žemę besisukančio Mėnulio ir Saulės gravitacija. Mūsų kosminis palydovas didelius vandens telkinius traukia savęs link ir taip per dieną suformuoja du potvynius. Galbūt ateityje šis teiginys mokslininkų bus papildytas.

Kai artimojoje Mėnulio pusėje diena, mes sakome, kad tai – Mėnulio pilnatis.

Posakis

Atsimink: kai tu sakai: „Pasiduodu“, kažkas kitas, atsidūręs toje pačioje situacijoje, sušunka: „O, kokia puiki proga!“

Anekdotas

Vaistininkas moko praktikantą:
  –  O štai iš šito stiklainio mes pilame tik tada, kai raštas recepte jau visai neįskaitomas...

Jei dar neskaitėte praėjusio IBA naujienlaiškio, jį galite rasti čia: 2019 m. birželio 25 d. IBA NAUJIENLAIŠKIS Nr. 12 (410)

Visus šiame naujienlaiškyje paminėtus teisės aktus Jūs galite rasti IBA.
IBA informacija prieinama tik registruotiems vartotojams.
Gerbiamas prenumeratoriau, Jūs gavote šį naujienlaiškį, nes jį esate užsiprenumeravęs kaip IBA vartotojas.
Autorinės teisės © www.countline.lt