Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės

Finansų ministras 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtino:

1) Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisykles, kurios nustato bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarką, kai atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta žala viršija Įmonių bankroto įstatyme nustatytą sumą.

2) Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras privalomojo draudimo taisykles, kurios nustato bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarką, kai atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta žala viršija Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytą sumą.

Pagrindinės abejų taisyklių nuostatos yra analogiškos:

– Taisyklėse nustatyta, kokias sąlygas atitinkantis draudėjui – administratoriui, sudariusiam draudimo sutartį, – ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas tinkamu, pvz., pareikštas dėl žalos, kuri padaryta draudėjo neteisėtais veiksmais draudimo sutarties galiojimo metu, net jei žala atsirado pasibaigus draudimo sutarties galiojimui. Tik Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklėse nustatyta, kad draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą taip pat laikomas tinkamu, jeigu pareikštas dėl žalos, atsiradusios dėl staigaus ir netikėto oro, vandens, žemės užteršimo išvalymo, ar dėl šio užteršimo atsiradusios žalos trečiųjų asmenų sveikatai ir (ar) gyvybei ar turtui (taip pat turi būti tenkinamos nustatytos sąlygos).

Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai draudėjas tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau nei vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui dėl draudėjo neteisėtų veiksmų padaryta žala padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pareiškė draudėjui tinkamą reikalavimą arba tiesiogiai kreipėsi į draudiką dėl išmokos išmokėjimo, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis.

Taisyklėse nustatyta, kada draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą laikomas netinkamu (pvz., kai jis teikiamas dėl žalos, kuri padaryta tyčiniais neteisėtais draudėjo veiksmais (veikimu, neveikimu), išskyrus Civiliniame kodekse nustatytas išimtis, kai draudikas vis tiek privalo mokėti draudimo išmoką; padaryta draudėjo ir (ar) jo darbuotojo artimiesiems giminaičiams; padaryta siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką).

Draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo susitarimu draudimo sutartyje, atsižvelgiant į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo sutartyje draudiko ir draudėjo susitarimu turi būti nustatyta, kaip mokama draudimo įmoka – visa iš karto ar periodiškai (dalimis). Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu ir nurodyti, kad per 15 d. nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką.

Draudimo sutartis sudaroma raštu. Draudimo sutarties sudarymas patvirtinamas draudiko išduodamu bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimu.

– Draudėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 d. d. nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo dienos, pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka nustatytas sąlygas. Be draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.

Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Kad būtų nustatytos draudžiamojo įvykio aplinkybės ir žalos dydis, draudėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo turi bendradarbiauti su draudiku ir nedelsdami atlikti Draudimo įstatyme jiems nustatytas pareigas. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo.

– Įvykus draudžiamajam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos draudėjas yra sudaręs draudimo sutartis daugiau nei su viena draudimo įmone, draudimo išmoką kiekviena draudimo įmonė moka proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio.

Taisyklės galioja nuo 2016-04-30.