Įvedama sąskaitos blokavimo galimybė europiniu lygiu

Seimas 2016 m. gegužės 12 d. priėmė civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 31-5, 31-9 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo devintuoju-5 skirsniu įstatymą Nr. XII-2338, siekdamas tinkamai įgyvendinti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose.

Šiuo metu suderinta sąskaitų blokavimo procedūra ES lygiu nėra nustatyta, todėl banko sąskaitose esančios lėšos gali būti blokuojamos, taikant tik nacionalines procedūras. Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo atitikmuo Lietuvos nacionalinėje teisėje – laikinosios apsaugos priemonės, įtvirtintos Civilinio proceso kodekse (CPK), t. y. piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas. Vienoje ES valstybėje pagal nacionalinę teisę paskirta laikinoji apsaugos priemonė gali būti pripažįstama ir vykdoma kitose valstybėse narėse.

Reglamentu (ES) Nr. 655/2014 sukuriama nauja europinio lygmens procedūra, sudaranti galimybę tarpvalstybiniais atvejais veiksmingai ir greitai blokuoti banko sąskaitose laikomas lėšas. „Banko“ sąvoka šiuo atveju apima kredito įstaigas, kurios verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita. Ši procedūra yra papildoma ir pasirinktinė priemonė, kuria kreditorius galės pasinaudoti savo nuožiūra. Vis dėlto ir toliau išlieka galimybė prašyti išduoti lygiavertę laikinąją apsaugos priemonę pagal nacionalinę teisę. Europiniu sąskaitos blokavimo įsakymu skolininkui užkertamas kelias pervesti ar išimti valstybėje narėje turimoje banko sąskaitoje esančias lėšas, jei kyla rizika, kad netaikant tokios priemonės kreditoriui bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti jo reikalavimą skolininko atžvilgiu. Kreditoriui numatoma teisė prašyti išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą tiek dar nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir jau esant priimtam teismo sprendimui, sudarytai taikos sutarčiai ar išduotam autentiškam dokumentui.

Atliekamais nacionalinio įstatymo pakeitimais įtvirtinama, kad Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūrai taikomos CPK nustatytos taisyklės tiek, kiek Reglamentas (ES) Nr. 655/2014 ir šis įstatymas nenustato kitaip.

Priimtasis įstatymas numato, jog prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo bus teikiamas pirmosios instancijos teismui, kuriam teisminga byla dėl ginčo esmės ar kuris jau išnagrinėjo bylą iš esmės ar patvirtino taikos sutartį. Vartotojų bylose, kai byla dėl ginčo esmės bus teisminga ne Lietuvos teismui, prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo bus paduodamas skolininko (vartotojo) nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Bus taikomas analogiškas žyminis mokestis kaip ir dėl nacionalinės laikinosios apsaugos priemonės. Nors galiojantis CPK nenustato žyminio mokesčio už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau CPK pakeitimo įstatymo projekte, kuris šiuo metu svarstomas Seime, siūloma nustatyti 50 eurų žyminį mokestį, pateikiant tokius prašymus.

Informavimo institucijos, kuri turi teikti teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo, informaciją apie tai, ar Lietuvoje veikiančiuose bankuose yra skolininkui priklausančių sąskaitų, funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Tokia institucija numatoma skirti VMI. Gavusi teismo paklausimą, informaciją apie skolininko sąskaitas Lietuvoje veikiančiuose bankuose VMI surinks iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos.

Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas yra vykdomasis dokumentas, o jį vykdo antstolis. Tačiau nebus numatyta galimybė taikyti pasirenkamojo pobūdžio nuostatos, pagal kurią bankas skolininko prašymu leistų panaudoti užblokuotas lėšas ir jas pervesti į europiniame sąskaitos blokavimo įsakyme nurodytą kreditoriaus sąskaitą, kadangi Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) nesudarys galimybės bankams patiems panaikinti antstolių pritaikytą piniginių lėšų apribojimą.

Įtvirtinta, kad teismo sprendimą visiškai arba iš dalies atmesti kreditoriaus prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo galima skųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Dėl kilmės valstybėje narėje numatytų teisių gynimo priemonių taikymo galės būti kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą išdavusį teismą. Analogiškai kaip ir nacionalinių laikinųjų apsaugos priemonių atveju, taikant teisių gynimo priemones kasacija nebus galima.

Dviem atvejais (kai užblokuotos skolininko sąskaitoje esančios lėšos, kurių negalima blokuoti pagal nacionalinę teisę, ir kai skolininkas bei kreditorius kreipiasi bendru pareiškimu, taikiai išsprendę nesutarimą dėl reikalavimo įvykdymo) įtvirtinta, kad dėl teisių gynimo priemonių sprendžia pats europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantis ar įvykdęs antstolis. Jo veiksmai galės būti skundžiami teismui.

Europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantis ar įvykdęs antstolis galės nutraukti blokavimo įsakymo vykdymą, jei skolininkas jam pateiks užblokuotos sumos dydžio garantiją arba alternatyvią užtikrinimo priemonę, kurios vertė yra bent jau lygi tai sumai.

Įstatyme nustatyta dokumentų įteikimo skolininkui tvarka, kai skolininko gyvenamoji (buveinės) vieta yra Lietuvoje, tačiau vykdymo vieta (t. y. skolininko sąskaitos buvimo vieta) yra kitoje valstybėje narėje.

Šie pakeitimai įsigalios nuo 2017 m. sausio 18 d.

Taip pat atlikti techninio pobūdžio pakeitimai („Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba“ keičiama į formuluotę „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba“).

Tikimasi teigiamos šio įstatymo įsigaliojimo įtakos verslo plėtrai – įmonėms taps paprasčiau siekti tarpvalstybinio skolų išieškojimo, kadangi būsimą reikalavimų patenkinimą bus galima užtikrinti, laikinai blokuojant lėšas užsienio valstybėse esančiose skolininkų sąskaitose. Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.