Keičiamas reguliavimas užkertant kelią nelegalių trečiosios šalies piliečių darbui

Seimas 2016 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. XII-2435 pakeitė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymą (VDI įstatymas). Taip pat 2016 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. XII-2436 pakeitė Darbo kodeksą (DK). Šių pakeitimų tikslasvietoj teisės reikalauti pateikti informaciją (dokumentus) įtvirtinti pareigą DK ir suderinti VDI įstatymo nuostatas, atsisakant „subsidiarios atsakomybės“ sąvokos vartojimo, kiek tai yra susiję su pareiga mokėti administracines baudas.

Iki šiol galiojusiame DK įtvirtinta, kad rangovui, gavusiam informaciją iš darbdavio, kuris yra subrangovas, apie darbo sutarties su trečiosios šalies piliečiu sudarymą, pareikalavus darbdavys turi pateikti rangovui susipažinti turimą informaciją (dokumentus), t. y. trečiosios šalies piliečio galiojančio leidimo gyventi Lietuvoje ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvoje, kopiją. Šioje dalyje vartojama formuluotė „pareikalavus“ nėra imperatyvi.

Iki šiol galiojusiame VDI įstatyme įtvirtinta, kad darbdaviams – juridiniams asmenims, leidusiems dirbti nelegaliai trečiosios šalies piliečiams, skiriama nuo 868 iki 2 896 eurų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį (tokie patys veiksmai, padaryti pakartotinai per metus, užtraukia baudą juridiniam asmeniui už kiekvieną trečiosios šalies pilietį nuo 2 896 iki 5 792 eurų). Už piniginių įpareigojimų įvykdymą nelegaliai Lietuvoje esančiam trečiosios šalies piliečiui ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 413 str. nurodytų baudų sumokėjimą rangovas, kai darbdavys yra subrangovas, atsako subsidiariai. Nustatytas reguliavimas, kai už nurodytų baudų sumokėjimą rangovas, kai darbdavys yra subrangovas, atsako subsidiariai, yra nesuderinamas su administracinės atsakomybės esme. Subsidiari atsakomybė yra civilinės atsakomybės institutas, kai yra galimi du civilinės atsakomybės subjektai, kuriems gali būti reiškiamas tam tikras reikalavimas. Tokiu atveju kreditoriaus reikalavimas pirmiausia turi būti reiškiamas skolininkui, ir tik tuomet, kai šis atsisako vykdyti prievolę ar jos neįvykdo per nustatytą terminą, kyla antrojo – subsidiariai atsakingo asmens pareiga tenkinti kreditoriaus reikalavimą vietoj pagrindinio skolininko. Tačiau administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, taikoma konkrečiam asmeniui, pažeidusiam valstybės nustatytą valdymo tvarką, jam nustatytus privalomus reikalavimus. Administracinės nuobaudos paskirtis yra baudžiamoji, o ne kompensacinė, todėl joks kitas subjektas negali įvykdyti (visiškai ar iš dalies) administracinės nuobaudos, paskirtos pažeidimą padariusiam asmeniui, nes priešingu atveju administracinė nuobauda, kaip priemonė, skirta pažeidimą padariusiam asmeniui nubausti, jam auklėti ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams ateityje, netektų prasmės. Taigi jeigu už įstatyme numatyto įpareigojimo įvykdymą yra atsakingi keli asmenys ir jie yra pripažinti kaltais už tokio įpareigojimo neįvykdymą, administracinė nuobauda skirtina kiekvienam iš jų atskirai.

Atsižvelgiant į šiuos reguliavimo trūkumus, pakeitimais įtvirtinta:

DK atsisakyta formuluotės „pareikalavus“. Taigi rangovas, gavęs informaciją iš darbdavio, kuris yra subrangovas, apie darbo sutarties su trečiosios šalies piliečiu sudarymą, turi pareikalauti, kad darbdavys pateiktų rangovui turimą informaciją (dokumentus), ją patikrintų ir, paaiškėjus, kad dirba nelegaliai Lietuvoje esantis trečiosios šalies pilietis, nedelsdamas praneštų apie tai bent vienai nelegalaus darbo kontrolę vykdančiai institucijai (Valstybinei darbo inspekcijai, VMI prie FM, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba Policijos departamentui).

VDI įstatyme atsisakyta subsidiarios atsakomybės taikymo dėl administracinių nuobaudų. Taip pat įtvirtinta, kad rangovui, neįvykdžiusiam aukščiau paminėtų DK įtvirtintų pareigų (įtvirtintų DK pakeitimu), kai subrangovas, kuris yra darbdavys, leido dirbti nelegaliai Lietuvoje esančiam trečiosios šalies piliečiui, skiriama nuo 868 iki 2 896 eurų bauda. Tokie patys veiksmai, padaryti už šį pažeidimą bausto rangovo per 1 m. nuo tos dienos, kai paskirta bauda baigta vykdyti, užtraukia baudą už kiekvieną nelegaliai Lietuvoje esantį trečiosios šalies pilietį nuo 2 896 iki 5 792 eurų.

Šie pakeitimai turės teigiamas pasekmes, nes skatins sąžiningą verslą – rangovai, iš anksto žinodami apie atsakomybės taikymo galimybę, bus atidesni pasirinkdami subrangovus bei, tikėtina, numatys papildomas nuostatas sudaromose subrangos sutartyse. Nors įtvirtinama, kad rangovas turės pareigas patikrinti subrangovo turimų trečiųjų šalių piliečių galiojančių leidimų gyventi Lietuvoje ar kitų dokumentų kopijas ir, paaiškėjus, kad dirba nelegaliai, nedelsdamas pranešti apie tai kontrolę vykdančiai institucijai, tačiau rangovui atsakomybė nekils, kai darbdavys, kuris yra subrangovas, neįvykdys DK nurodytos pareigos, t. y. ne vėliau kaip per 3 d. d. nuo darbo sutarties su trečiosios šalies piliečiu sudarymo dienos raštu neinformuos rangovo apie tai, kad sudaryta darbo sutartis su trečiosios šalies piliečiu.

Administracinė našta, lyginant su šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo nuostatomis, nesikeis, nes tai vertinama kaip informacinis įpareigojimas susipažinti su subrangovo, kuris yra darbdavys, turimomis dokumentų kopijomis, nors rangovams įtvirtinama pareiga, o ne teisė.

Šie pakeitimai įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d. ir jie taikomi, kai nelegaliai Lietuvoje esantys trečiųjų šalių piliečiai įdarbinami po šios datos.