2017 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XIII-717, kuriuo pakeitė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-300. Šiuo atveju buvo pakeistas anksčiau priimtas (dar nespėjęs įsigalioti) įstatymo pakeitimas. Naujos redakcijos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai įsigalios 2018 m. sausio 1 d.
| KOMENTARAS | NAUJA REDAKCIJA | NEĮSIGALIOJUSI REDAKCIJA | SENA REDAKCIJA |
| 10 straipsnis. Ligos išmokos sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti mokėjimo trukmė | |||
| Pirmuoju (neįsigaliojusiu) pakeitimu buvo numatyta, kad išmoka mokama ne tik tėvams ir globėjams, bet ir seneliams, slaugantiems sergantį vaiką. Naujuoju pakeitimu papildomai numatyta, kad tokia išmoka gali būti skiriama ir rūpintojui (anksčiau rūpintojas ir seneliai galėjo gauti išmoką tik tuomet, jeigu slaugomas sunkiomis ligomis sergantis vaikas).
Naujuoju pakeitimu taip pat numatyta, kad išmoka gali būti skiriama slaugant vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis (anksčiau buvo numatyta, kad išmoka skiriama slaugant vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą). |
4 dalis
4. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką ar vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. |
4 dalis
4. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei) ar globėjui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką, taip pat motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. |
4 dalis
4. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką, taip pat motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. |
| Naujuoju pakeitimu 10 straipsnis papildytas nauja 5 dalimi, numatančia skirtingus išmokų slaugantiems asmenims mokėjimo laikotarpius, priklausomai nuo sergančio asmens ligos sunkumo.
Asmenims, slaugantiems sunkiomis ligomis sergančius vaikus, išmoka mokama ne ilgiau kaip 180 dienų per kalendorinius metus (ankstesnė redakcija numatė, kad išmoka mokama ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus). Asmenims, slaugantiems ypač sunkiomis ligomis sergančius vaikus, išmoka mokama ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas (ankstesnė redakcija numatė, kad išmoka mokama ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus). |
5 dalis
5. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį ypač sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos. Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasibaigus šioje dalyje nurodytiems ligos išmokos mokėjimo terminams, toliau išmoka už to paties vaiko, sergančio ypač sunkia ar sunkia liga, slaugymą gali būti mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus. |
– | – |