Keitėsi nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų teisinis reglamentavimas

2017 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė net 3 įstatymų, reguliuojančių nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, pakeitimus: įstatymą Nr. XIII-827, keičiantį Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą Nr. VIII-1509, įstatymą Nr. XIII-828, keičiantį Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2472, ir įstatymą Nr. XIII-829, keičiantį Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą Nr. VIII-366. Visi pakeitimai (išskyrus nurodytus) įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.

2016 m. birželio 21 d. buvo priimtas įstatymas Nr. XII-2472, kuriuo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) buvo išdėstytas nauja redakcija. Naujoji redakcija įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Priimant naująją Įstatymo redakciją taip pat buvo nustatyta jos įgyvendinimo tvarka (pereinamasis laikotarpis). 2017 m. gruodžio 5 d. priimtais pakeitimais buvo pakeistas tiek pats nauja redakcija išdėstytas Įstatymas, tiek jo įgyvendinimo tvarka.

Pagrindiniai Įstatymo pakeitimai:

KOMENTARAS NAUJA REDAKCIJA SENA REDAKCIJA
15 straipsnis. Ligos išmokų dydis
Jeigu nelaimingas atsitikimas neištiriamas per 30 dienų nuo kreipimosi į atitinkamą instituciją, asmeniui mokama ligos išmoka. Tais atvejais, kai asmeniui mokama ligos išmoka yra didesnė nei mokėtina išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ligos išmoka nėra perskaičiuojama. Pagal naująjį pakeitimą, išmokėta ligos išmoka nebeperskaičiuojama ir tais atvejais, kai ji lygi mokėtinai išmokai dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Ši nuostata įsigaliojo 2017 m. gruodžio 14 d. 2. Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe neištiriamas per 30 dienų nuo kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių ar Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą išmokėta ligos išmoka yra didesnė negu pagal šį įstatymą apskaičiuota ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe (ar jai lygi), išmokėtoji išmoka neperskaičiuojama. 2. Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe neištiriamas per 30 dienų nuo kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių ar Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrių, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą išmokėta ligos išmoka yra didesnė negu pagal šį įstatymą apskaičiuota ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe, išmokėtoji išmoka neperskaičiuojama.
19 straipsnis. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija
Vienkartinės kompensacijos dydis nuo šiol siejamas su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, galiojusiu tą mėnesį, kurį nustatytas nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga. Anksčiau šis dydis buvo siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu užpraeitą ketvirtį nuo nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nustatymo. 5. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali būti mažesnis už 15 procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio (D) ir negali viršyti vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojančio nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo mėnesį, dviejų dydžių. 5. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali būti mažesnis už užpraeito ketvirčio 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir negali viršyti užpraeito ketvirčio dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, apskaičiuotų nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo ūmia profesine liga nustatymo mėnesį.
20 straipsnis. Netekto darbingumo periodinė kompensacija
Netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydis taip pat siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu tą mėnesį, už kurį mokama kompensacija, o ne užpraeitą ketvirtį, kaip anksčiau. 2. Netekto darbingumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (šio įstatymo 3 straipsnio 7, 8, 9 dalys) ir mėnesį, už kurį mokama kompensacija, galiojančio vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), sandaugos pusė, tai yra pagal formulę 0,5 x d x k x D. 2. Netekto darbingumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį už praėjusį mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (šio įstatymo 3 straipsnio 7, 8, 9 dalys) ir užpraeito ketvirčio šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto mokėjimo mėnesį, sandaugos pusė, tai yra pagal formulę 0,5 x d x k x D.
27 straipsnis. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam asmeniui mirus
Vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dydis nustatomas pagal vidutinį darbo užmokestį, galiojusį mirties mėnesį. Anksčiau šis dydis buvo siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu užpraeitą ketvirtį iki mirties. 1. Apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį, 60 dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. 1. Apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 60 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesio, dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.

 

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2472 buvo nustatyta naujosios redakcijos įgyvendinimo tvarka. Tais atvejais, kai asmuo iki naujosios redakcijos įsigaliojimo dienos (t. y. iki 2017 m. sausio 1 d.) turėjo teisę gauti tik netekto darbingumo periodinę kompensaciją arba tik periodinę draudimo išmoką apdraustajam asmeniui mirus, tokia išmoka perskaičiuojama pagal naujosios redakcijos nustatytą tvarką. Pakeitimu nustatyta, kad tuomet, kai naujai apskaičiuota periodinė kompensacija yra mažesnė, nei buvo mokėta iki tol, asmeniui mokama 2016 m. gruodžio mėnesį išmokėtos kompensacijos dydžio suma (t. y. mokėtina kompensacija nemažinama). Tačiau tokiu atveju, pasikeitus šalies vidutiniam darbo užmokesčiui, išmoka nebedidinama.

Jeigu asmenims, turintiems teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, ji būtų mažesnė už anksčiau gautą netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos sumą, asmeniui mokama 2016 m. gruodžio mėnesį mokėta suma. Pakeitimu papildyta, kad, nustačius kitokį netektą darbingumą, netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas kaip iki 2016 m. gruodžio mėnesio netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos suma. Atitinkamai pakeistas ir periodinės draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus mokėjimas. Pasikeitus išlaikytinių skaičiui, išmoka perskaičiuojama pagal anksčiau galiojusią tvarką.

 

2017 m. gruodžio 5 d. taip pat buvo priimti Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – Žalos atlyginimo įstatymas) pakeitimai. Pagrindiniai pakeitimai nurodomi lentelėje:

KOMENTARAS NAUJA REDAKCIJA SENA REDAKCIJA
3 straipsnis. Įstatymo taikymas
Asmenims, dirbantiems užsienyje esančiose įmonėse, žala atlyginama tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka. Pakeitimu patikslinta, kad tokia tvarka taikoma tik tuomet, kai Lietuva yra prisijungusi prie tarptautinių konvencijų ar sudariusi atitinkamą tarptautinę sutartį (t. y. kai yra sudaryta tarptautinė sutartis, kurią būtų galima taikyti). 2. Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams, kurių sveikata buvo sužalota arba kurie dėl to mirė ar susirgo profesine liga dirbdami užsienyje esančiose įmonėse, Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl žalos atlyginimo, žala atlyginama tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka. 2. Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams, kurių sveikata buvo sužalota arba kurie dėl to mirė ar susirgo profesine liga dirbdami užsienyje esančiose įmonėse, žala atlyginama tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka.
12 straipsnis. Vienkartinė netekto darbingumo kompensacija
Jeigu asmuo neteko iki 20 proc. darbingumo, jam išmokama vienkartinė kompensacija. Anksčiau tokia išmokama kompensacija buvo siejama su asmens draudžiamosiomis pajamomis. Nuo naujųjų metų kompensacijos dydis siejamas su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu. 2. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas dauginant nukentėjusiojo kompensavimo koeficientą (k) (šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) iš 65 procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio (D) (šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), galiojusio teisės į vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją atsiradimo mėnesį, t. y. pagal formulę k x 0,65 x D. 2. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas dauginant jų kompensavimo koeficientą (k) (šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) iš draudžiamųjų pajamų (D) (šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis),

t. y. pagal formulę k x D.

Atnaujinta nuoroda į teisės aktą. Nuo šiol tokių dienpinigių mokėjimą reglamentuoja Darbo kodeksas. 4. Vienkartinė kompensacija gali būti mokama lygiomis dalimis, bet ne ilgiau kaip per metus. Nuo neišmokėtos per kompensacijos mokėjimo dalimis laikotarpį sumos skaičiuojami ir mokami delspinigiai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir dydžiais. 4. Vienkartinė kompensacija gali būti mokama lygiomis dalimis, bet ne ilgiau kaip per metus. Nuo neišmokėtos per kompensacijos mokėjimo dalimis laikotarpį sumos skaičiuojami ir išmokami delspinigiai Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo nustatyta tvarka ir dydžiais.
12 straipsnis papildytas nauja 7 dalimi, kuri nustato, kad vienkartinė netekto darbingumo kompensacija mokama tik įsiteisėjus galutiniam sprendimui dėl darbingumo lygio nustatymo. 7. Vienkartinė netekto darbingumo kompensacija skiriama pasibaigus NDNT sprendimo dėl darbingumo lygio nustatymo apskundimo terminui, o tuo atveju, kai NDNT sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo skundžiamas Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija), – pasibaigus Ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminui. NDNT, gavusi skundą dėl darbingumo lygio nustatymo, kai darbingumo netekimo priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe arba profesinė liga, per 5 darbo dienas raštu praneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Fondo valdyba). Jeigu NDNT sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo skundžiamas Ginčų komisijai, Ginčų komisija apie gautą skundą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša Fondo valdybai.  –
13 straipsnis. Periodinė netekto darbingumo kompensacija
Asmeniui netekus 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama periodinė netekto darbingumo kompensacija. Anksčiau tokios kompensacijos dydis buvo siejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis. Nuo naujųjų metų kompensacijos dydis siejamas su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu. 2. Periodinė netekto darbingumo kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį žalos atlyginimo mokėtojo nustatytomis dienomis, ne vėliau kaip mėnesio paskutinę darbo dieną. Periodinė netekto darbingumo kompensacija apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) ir mokėjimo mėnesį galiojančio 65 procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio (D) (šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę

0,5 x d x k x 0,65 x D.

2. Periodinė netekto darbingumo kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį žalos atlyginimo mokėtojo nustatytomis dienomis, ne vėliau kaip mėnesio paskutinę darbo dieną, ir apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 x d x k x D.
Atnaujinta nuoroda į teisės aktą. Nuo šiol tokių dienpinigių mokėjimą reglamentuoja Darbo kodeksas. 3. Laiku neišmokėjus periodinės netekto darbingumo kompensacijos, skaičiuojami ir mokami delspinigiai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir dydžiais. 3. Laiku neišmokėjus šios kompensacijos, skaičiuojami ir mokami delspinigiai Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo nustatyta tvarka ir dydžiais.