Lietuvos siekis tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare yra numatytas kaip vienas iš prioritetinių Vyriausybės 2012–2016 m. veiklos programos uždavinių. Siekiant įstoti į EBPO, būtina prisijungti prie 1997 m. Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose, o tai reikalauja atitinkamo reguliavimo nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinimo. Vienas pakeitimų – mokestiniuose teisės aktuose aiškiai įtvirtinti nuostatą, kad sumokėti kyšiai užsienio valstybių pareigūnams apskaičiuojant mokesčius nėra pripažįstami leidžiamais atskaitymais. Atsižvelgdamas į tai, Seimas priėmė šių įstatymų pakeitimus:
- 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1465 pakeitė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (GPMĮ);
- 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1466 pakeitė Pelno mokesčio įstatymą (PMĮ).
Iki šiol GPMĮ nustatė, jog gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos. PMĮ buvo įtvirtinta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tam tikrai veiklai įmonės sąnaudos, būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar įmonės ekonominei naudai gauti. Taigi galiojančiuose įstatymuose nebuvo vienareikšmės nuostatos, kad patirtos sąnaudos ar išlaidos, darant Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, įskaitant kyšių davimą Lietuvos ar užsienio pareigūnams, nėra pripažįstamos leidžiamais atskaitymais mokesčių tikslais.
Pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2015 m. sausio 1 d., GPMĮ įtvirtinta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos išlaidos, patirtos darant Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, įskaitant kyšius, o PMĮ papildytas nuostata, jog iš pajamų negali būti atskaitomos sąnaudos, patirtos darant Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, įskaitant kyšius. Taip pat abu įstatymai papildyti nuostata, jog kitos vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Baudžiamajame kodekse, tokiu būdu siekiant terminologijos suderinamumo (pvz., sąvokos „kyšis“ atžvilgiu).
Šie pakeitimai prisidės prie Lietuvos prisijungimo prie minėtos konvencijos, o tai, tikimasi, užtikrins skaidresnę ir sąžiningesnę verslo ir investicijų kultūros plėtrą tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse, įskaitant valstybes, kuriose korupcijos lygis yra aukštas.
Platesnių paaiškinimų galime tikėtis sulaukti VMI parengus minėtų nuostatų komentarus.