Seimas 2016 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. XII-2501 pakeitė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (LMSDĮ), taip pat ir jį įgyvendinančius teisės aktus. Pakeitimai atlikti siekiant įgyvendinti projekto „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ siūlomas priemones ir projekte atliktų mokslinių tyrimų rekomendacijas socialinio draudimo srityje, tobulinant ligos ir motinystės socialinio draudimo sistemą, užtikrinti adekvačias išmokas apdraustiesiems bei karjeros galimybių ir šeimyninių įsipareigojimų suderinamumą. Įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimais siekta patikslinti įstatymų nuostatas atsižvelgiant į pakeitimus pagrindiniame įstatyme.
Atliktais pakeitimais LMSDĮ įtvirtinta:
– Sudaromos palankesnės sąlygos šeimoms, auginančioms sergančius vaikus, ne tik juos slaugyti stacionare, bet ir sanatorijose, reabilitacijos įstaigose. Įtvirtinta, kad ligos išmoka mokama sveiko vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar vaiko priežiūros atostogos, negali šio vaiko prižiūrėti ne tik dėl savo, bet ir dėl kito vaiko iki 3 m., kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos. Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai sergančiam vaikui iki 7 m. slaugyti išduodami reikalingam slaugos laikotarpiui (bet ne ilgiau kaip 120 dienų per metus) ne tik slaugant vaiką stacionare, tačiau ir medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo įstaigoje. Išplėtus atvejus, kuriems esant būtų išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, bus prisidėta prie vaikų sveikatos gerinimo.
– Ligos išmokos mokėjimo trukmė apribojama maksimaliu 90 d. terminu per metus, kai ligos išmoka mokama sveiko vaiko priežiūrai (kai asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar vaiko priežiūros atostogos, dėl savo ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti).
– Nustatyta, kad ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo pajamas sudaro šiai draudimo rūšiai draudėjų ir apdraustųjų asmenų mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos, gali sudaryti ir lėšos, skirtos iš socialinio draudimo rezervinio fondo.
– Minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai siejami ne su einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu, o su objektyviu statistiniu dydžiu, t. y. šalies vidutiniu darbo užmokesčiu. Vidutinis šalies darbo užmokestis – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pvz., nustatyta, kad tėvystės / motinystės išmoka lygi 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, tačiau ji per mėnesį negalės būti mažesnė negu 20 proc. šalies vidutinio mėnesinio arbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti tėvystės išmoką atsiradimo dienos. Įtvirtinta, kad ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, per mėnesį negali būti mažesnė negu 15 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio.
– Atsižvelgiant į tai, kad realiai ligos ir motinystės socialinis draudimas yra draudimas nuo dviejų skirtingų rizikų, kurių skirtinga aprėptis, teisių į išmokas sąlygos, išmokų skyrimo ir jų dydžio apskaičiavimo tvarkos, nuspręsta atskirti šias socialinio draudimo rūšis, t. y. atskirai reglamentuoti ligos socialinį draudimą ir motinystės socialinį draudimą.
– Patikslintos vartojamos sąvokos, t. y. vietoj sąvokos „pašalpa“ vartojama sąvoka „išmoka“, nes toks terminas labiau atitinka valstybinio socialinio draudimo sistemos esmę ir principus (tai draudiminiai santykiai, o ne paramos sistema), bei dėl teisinio ir praktinio taikymo aiškumo vietoj sąvokos „motinystės (tėvystės) pašalpa“ įtvirtinama sąvoka „vaiko priežiūros išmoka“.
– Be to, priėmimo stadijoje į įstatymą sugrąžinta iki šiol galiojanti nuostata, nustatanti, kad vaiko priežiūros išmokos dydis, iki vaikui sueis vieni metai, yra 100 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieni metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 m., šios išmokos dydis, iki vaikui sueis vieni metai, yra 70 proc., o iki vaikui sueis 2 m. – 40 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Taip pat atlikti kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai.
Šis įstatymas įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d., o jo nuostatos bus taikomos asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas po šio įstatymo įsigaliojimo. Asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki šio įstatymo įsigaliojimo, socialinio draudimo išmokos nebus perskaičiuojamos ir bus mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.
Įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai: kadangi vaiko priežiūros atostogų metu mokamos išmokos pavadinimą nuspręsta keisti, o įgyvendinamuosiuose teisės aktuose buvo vartojama ankstesnė „motinystės (tėvystės) pašalpos“ sąvoka, pakeitimais šiuose teisės aktuose atitinkamai visur įvesta sąvoka „vaiko priežiūros išmokos“. Pagrindiniai įgyvendinamieji teisės aktai (kai kuriuose jų atlikti ir kiti pakeitimai, susiję su atliekamų kitų sričių socialinėmis reformomis):
– Pensijų sistemos reformos įstatymas, pakeistas 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XII-2513, jame patikslinant sąvokas tiek pagal LMSDĮ nuostatas, tiek pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą (pvz., nebeliko pagrindinės ir papildomos pensijos dalių minėjimo, nes jas pakeitė bendroji ir individualioji dalys);
– Civilinio proceso kodeksas (CPK), pakeistas 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XII-2518: jame, be sąvokų pakeitimų, taip pat patikslintos nuostatos, iš kokių sumų negalima išieškoti, t. y. iš skolininkui priklausančių:
- motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų;
- išmokų vaikams, mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą;
- laidojimo pašalpos;
- išmokų, mokamų pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.
Nebeliko kompensacinių išmokų už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitų kompensacijų, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų ir sumų, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, minėjimo.
– Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, pakeistas 2016 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. XII-2502: pastarajame atlikti tiek sąvokų patikslinimai, tiek papildyta, jog nedarbo socialinio draudimo išmokos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu (t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. tokios išmokos nebus priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms; kiti pakeitimai pristatyti atskirai);
– 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XII-2514 pakeistas Valstybinių pensijų įstatymas, jame ,,motinystės (tėvystės) pašalpas“ vadinant ,,vaiko priežiūros išmokomis“, taip pat patikslinant vartojamas sąvokas pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas.