Seimas 2016 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-2561 pakeitė Mokėjimų įstatymą, išdėstydamas jį nauja redakcija. Naujuoju įstatymu siekiama, kad atpigtų bankų ir kitų kredito įstaigų paslaugų įkainiai, gyventojai aktyviau naudotųsi elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, mažėtų atsiskaitymai grynaisiais. Taip pat į nacionalinę teisę perkeliamos ES mokėjimo sąskaitų direktyvos nuostatos, taip pat įgyvendintas ES reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio.
Svarbiausia Mokėjimų įstatymo projekto naujovė yra pagrindinė mokėjimo sąskaita – mokėjimo paslaugų „krepšelis“. Ji įsigalios nuo 2017 m. vasario 1 d. Lietuvos banko siūlymu, jį sudarys ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį (į bet kurį banką, kredito uniją ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse), neribotas klientui į sąskaitą pervestų lėšų eurais įskaitymas, ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį išgryninimas bankomate Lietuvoje, visos eurų banknotų įnešimo į kliento sąskaitą operacijos banko ar kredito unijos parinktose vietose, pvz., bankomate. Į „krepšelį“ taip pat įeis mokėjimo kortelės išdavimas, tvarkymas, atnaujinimas ir atsiskaitymai ja internetu bei prekybos vietose, mokėjimo sąskaitos atidarymas, tvarkymas, uždarymas, elektroninė bankininkystė ir banko, kredito unijos ar elektroninių pinigų įstaigos teikiama saugi prisijungimo prie jos priemonė (kodų generatorius ir pan.).
Pagrindinę mokėjimo sąskaitą galės turėti kiekvienas banko, kredito unijos ar elektroninių pinigų įstaigos klientas. Joje esantis paslaugų rinkinys gyventojams kainuos mažiau nei atliekant tokias pat operacijas iš kitų jų turimų sąskaitų. Didžiausią leistiną „krepšelio“ komisinio atlyginimo dydį nustatys Lietuvos bankas.
Lietuvos bankas praneša, kad jau baigia rengti būtiniausių paslaugų krepšelio sudėties ir kainos nustatymo metodiką, kuri artimiausiu metu bus pateikta konsultacijoms su rinkos dalyviais. Vartotojams, kuriems paskirta piniginė socialinė parama, šiame įstatyme nustatyta ne mažesnė nei 50 proc. lengvata pagrindinės mokėjimo sąskaitos kainai. Finansų ministras buvo pabrėžęs, kad, atsižvelgiant į nemažos visuomenės dalies finansinį pažeidžiamumą, numatytas komisinio atlyginio diferencijavimas. Todėl nepasiturintys, socialinę paramą gaunantys gyventojai (Lietuvoje tokių asmenų yra apie 130 tūkstančių) už minėtą krepšelio paslaugų rinkinį mokės ne daugiau nei pusę Lietuvos banko nustatyto didžiausio komisinio atlyginimo. Visą dydį mokės visi kiti pagrindinės mokėjimo sąskaitos turėtojai.
Vienas gyventojas galės turėti vieną pagrindinę mokėjimo sąskaitą bet kurioje pasirinktoje elektroninių pinigų ar kredito įstaigoje.
Numatyta galimybė vartotojams lengvai ir greitai pakeisti mokėjimo paslaugų teikėją, t. y. perkelti savo mokėjimo sąskaitą iš vieno į kitą.
Mokėjimų įstatyme taip pat nustatyta, kad gyventojai, kurių mokėjimo sąskaita susieta su būsto paskolos sutartimi ar kitu produktu, keičiantis mokėjimo paslaugų įkainiams ar kitoms paslaugų sąlygoms, turės teisę nevaržomai ją uždaryti arba perkelti pas kitą paslaugų teikėją.
Tam, kad vartotojas galėtų lengvai ir paprastai palyginti įvairių mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugų įkainius, numatoma, kad Lietuvos banko interneto svetainėje bus skelbiami visi komisiniai atlyginimai už paslaugas, susijusias su mokėjimo sąskaita. Taip pat siekiama, kad mokėjimo paslaugų teikėjai vartotojams nemokamai teiktų ataskaitas apie jų sumokėtus komisinius kas pusmetį ir už visus metus.
Mokėjimų įstatymo projektu taip pat įgyvendinamas ES reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio už atsiskaitymus bankų kortelėmis (jį galima rasti čia), kuriame nustatytas 0,2 proc. didžiausias sandorio vertės tarpbankinis mokestis, atliekant mokėjimus debeto kortele, ir 0,3 proc. − kredito kortele. Lietuvos banko tyrimas parodė, kad 2011 m. Lietuvoje tarpbankinis mokestis už naudojimąsi debeto kortelėmis vidutiniškai sudarė 0,94, kredito kortelėmis – 1,07, o vidutinis prekybininkų mokamas mokestis – 1,44 proc. operacijos vertės.