Seimas 2016 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XII-2472 pakeitė Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, jį išdėstydamas nauja redakcija, ir įgyvendinamuosius teisė aktus, įgyvendindamas projekto „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ siūlomas priemones ir projekte atliktų mokslinių tyrimų rekomendacijas socialinio draudimo srityje. Pakeitimų tikslai – tobulinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo (SD) sistemą, užtikrinant adekvačias išmokas apdraustiesiems, praplėsti apdraustųjų, turinčių teisę gauti šios draudimo rūšies išmokas, ratą bei užtikrinti šios draudimo rūšies išmokų tikslumą ir taiklumą.
Šis įstatymas nustato nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) ir profesinių ligų SD santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies SD, kategorijas ir šių asmenų teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius (atsisakyta termino „(ne)draudiminis“).
Įstatymo pakeitimais įtvirtinta:
– Einamųjų metų draudžiamosios pajamos, derinant su kitais keičiamais socialinio draudimo įstatymais, pakeistos šalies vidutiniu darbo užmokesčiu. Pakeitimas išmokų realiems dydžiams esminės įtakos neturės.
– Pakeisti sąvokų apibrėžimai. Pvz., „nelaimingu atsitikimu darbe (tarnyboje)“ pripažįstami įvykiai, kai būdamas darbo vietoje, t. y. papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje, darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta; pateikiamas ,,šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio“ apibrėžimas ir kt. Patikslintos įstatyme vartojamos sąvokos, jas suderinant su kitų įstatymų nuostatomis (pvz., ligos pašalpa vadinama ligos išmoka).
– Nelaimingų atsitikimų darbe SD privalomai draudžiami asmenys atskirai nebevardijami, pateikiamos nuorodos į atitinkamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Papildyta, kas laikytina draudėjais: papildomai minimos vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, kuriose arba kurių įvadinio mokymo kursuose mokosi asmenys, kurie yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai), karo mokymo įstaigos, kuriose studijuodami asmenys atlieka karo tarnybą (kariūnai), valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.
– Apibrėžiamas išmokų pobūdis: išmokos laikomos tik turtinės žalos – negautų pajamų (ar jų dalies) atlyginimu.
– Papildyta nuostata, jog jeigu nelaimingas atsitikimas darbe neištiriamas per 30 d. nuo kreipimosi į „Sodrą“, ligos išmoka nuo 3 laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Kai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą išmokėta ligos išmoka yra didesnė negu pagal šį įstatymą apskaičiuota ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe, išmokėtoji išmoka neperskaičiuojama.
– Atsisakoma periodinių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų apdraustajam mirus dubliavimosi su socialinio draudimo našlių pensijomis ir našlaičių socialinio draudimo pensijomis. Nustatyta, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir / ar iš valstybės biudžeto dėl to paties draudžiamojo įvykio nebūtų mokamos dvi panašios paskirties socialinio draudimo išmokos:
- viso dydžio netekto darbingumo periodinė kompensacija bus mokama, jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko nuo 30 iki 45 proc. darbingumo, o kai nukentėjusysis neteko 45 ir daugiau proc. darbingumo, netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama, jeigu gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio arba didesnę netekto darbingumo SD pensiją; gavėjui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama netekto darbingumo SD pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Šiuo atveju gavėjui mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, kurios dydis yra nustatomas kaip šiame punkte nurodytų išmokų skirtumas;
- asmenims, dėl apdraustojo mirties gaunantiems SD našlių pensijas ar SD našlaičių pensijas, bus mokama ne viso dydžio periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, bet periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir našlių pensijos ar našlaičių pensijos skirtumas, jeigu mokama našlių ar našlaičių pensija yra mažesnė.
Atlikti kiti pakeitimai ir patikslinimai. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d., o, atsižvelgiant į vykdomą pensijų reformą, nuo 2018-01-01 dar bus keičiamas ,,kompensavimo koeficientas (k) lėtinės profesinės ligos atveju“, jį apibrėžiant taip: tai metinių asmens SD pensijų apskaitos vienetų, apskaičiuotų Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, vidurkis per visą įskaitytiną to asmens draudimo laikotarpį (stažą).