Seimas priėmė du įstatymus, pakeičiančius Akcizų įstatymą:
– 2015 m. gruodžio 10 d. įstatymą Nr. XII-2160, atsižvelgdamas į dabartinę padėtį biodegalų sektoriaus rinkoje bei įvertinęs valstybės patiriamas išlaidas biodegalų vartojimą skatinančioms priemonėms remti. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančioje bei vėliau panaikinančioje Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, valstybėms narėms įtvirtintas reikalavimas iki 2020 m. pasiekti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) sudarytų ne mažiau nei 10 % transporto sektoriuje sunaudojamos energijos kiekio. Šiam tikslui pasiekti reikalingos efektyvios biodegalų vartojimą skatinančios priemonės. Viena iš teisės aktuose numatytų priemonių – akcizų lengvata biodegalams. Akcizų lengvata skatina biodegalų gamybą ir maišymą į mineralinius degalus, tačiau tokiu būdu, kokiu ši priemonė reglamentuojama dabar, ji neužtikrina proporcingumo principo įgyvendinimo. Preliminariais Energetikos ministerijos duomenimis, 2015 m. AEI naudojimas šalies transporto sektoriuje, lyginant su 2014 m., sumažėjo net 30 proc. (2014 m. – 4,5 proc., 2015 m. – 3,23 proc.). Akcizų lengvatos panaikinimas ar modifikavimas taip pat gali prisidėti prie biodegalų vartojimo sumažėjimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad lengvatą panaikinti ar modifikuoti galima tik po to, kai bus priimtos papildomos priemonės, sudarančios sąlygas padidinti biodegalų vartojimą Lietuvoje.
Akcizų įstatymo 40 str. reguliuoja akcizų lengvatos biodegalams taikymą. Pagal Akcizų įstatymo 40 str. 4 d. lengvata taikoma visai įmaišomai biodegalų daliai, kai biodegalų dalis produkte sudaro 30 ir daugiau procentų. Pagal Akcizų įstatymo 40 str. 5 d. lengvata taikoma produktams, savo sudėtyje turintiems mažiau nei 30 proc. biodegalų, ir tik tai biodegalų daliai, kuri viršija nustatytą privalomąją biodegalų dalį. Problemų kyla taikant Akcizų įstatymo 40 str. 4 d. Vadovaujantis šia nuostata, degalų pardavėjai, parduodantys degalus, savo sudėtyje turinčius daugiau nei 30 % biodegalų, neturi pareigos į valstybės biudžetą mokėti akcizo už įmaišytus biodegalus. Tokiu būdu valstybė praranda didelę dalį pajamų. Nuo 2014 m. produktą, kuris atitinka Akcizų įstatymo 40 str. 4 d., Lietuvoje pardavinėja praktiškai vienintelis – užsienio gamintojas (spaudos duomenimis, tai Suomijos degalinių tinklas „Neste“) (šis gamintojas Lietuvos degalinėse pardavinėja dyzeliną, į kurį įmaišyta nuo 30 iki 60 proc. hidrolizės būdu pagaminto biodyzelino (vadinamas NexBTL)). Skaičiuojama, kad, šiam produktui pritaikius minėtą lengvatą, per metus valstybė neteko apie 66 milijonus eurų (arba net daugiau) pajamų. Įvertinus neigiamą įtaką šalies biudžetui bei tai, kad šia lengvata iš esmės proteguojamas vienintelis gamintojas, darytina išvada, kad ši priemonė valstybei yra per brangi, neefektyvi ir neproporcinga siekiamiems tikslams.
Siekiant sutaupyti šalies biudžeto lėšų ir užtikrinti, kad visos biodegalų vartojimą skatinančios priemonės būtų efektyvios ir proporcingos, pakeitimais palikta akcizų lengvata tik didesnės koncentracijos biodegalų ir degalų mišiniams, kurie atitinka ES standartų reikalavimus (praktikoje šie biodegalų ir degalų mišiniai žinomi kaip E85 (85 proc. etanolio ir 15 proc. benzino) ir B100 (degalai, sudaryti iš 100 % RRME koncentracijos ir skirti dyzeliniams automobiliams)). Visiems kitiems produktams, savo sudėtyje turintiems biologinės kilmės medžiagų, akcizų lengvata naikinama.
Pakeitimai galioja nuo 2016 m. sausio 1 d.
– 2015 m. gruodžio 10 d. įstatymą Nr. XII-2152. Šis įstatymas – tai vienas įstatymų paketo teisės aktas, priimtas atsižvelgiant į Vyriausybės pavedimą parengti teisės aktų projektus, sudarančius sąlygas mokesčių mokėtojams sumokėti vienu mokėjimo nurodymu keletą mokesčių, bei atsižvelgiant į ūkio subjektų piniginių išlaidų ir laiko sąnaudų mažinimo ir kitomis priemonėmis poreikį Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ kontekste. Taigi nuspręsta įvesti mokesčių mokėjimams ir deklaravimui vienos datos taisyklę (15 d., išskyrus PVM, kuris sumokamas iki kito mėnesio 25 d.) – kai mokesčio mokėjimo ir (ar) deklaravimo terminas pagal šiuo metu galiojančią tvarką nėra atitinkamo mėnesio 15 d., pakeitimų įstatymais nustatyta, kad mokestis turi būti sumokamas ir deklaracija pateikiama iki atitinkamo mėnesio 15 d.
Akcizų įstatyme pakeitimais atsisakyta akcizų mokėjimų dešimtadieniais ir nuo 2016 m. sausio 1 d. nustatyta prievolė mokėti vieną mėnesinę avansinę akcizų sumą – avansinė akcizų suma deklaruojama pateikiamoje akcizų deklaracijoje ir sumokama iki einamojo mokestinio laikotarpio 15 d. Pakeitimu nustatyta, kad jeigu už konkretų akcizais apmokestinamų prekių sandėlį šio sandėlio savininko (ar atitinkamai registruoto gavėjo) vidutinė mokestiniam laikotarpiui tenkanti mokėtina į biudžetą akcizų suma 3 praėjusius mokestinius laikotarpius iš eilės viršijo 15 000 eurų, pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu po to, kurį paaiškėjo šios aplinkybės, iki einamojo mokestinio laikotarpio 15 d. į biudžetą mokama avansinė akcizų suma. Ši avansinė akcizų suma yra lygi 1/3 vidutinės mokėtinos į biudžetą akcizų sumos, kuri buvo (ar privalėjo būti) deklaruota šioje dalyje nurodytų 3 praėjusių mokestinių laikotarpių deklaracijose. Sandėlio savininkas ar registruotas gavėjas, kuriam atsirado prievolė mokėti akcizų avansą, FR0630 formos deklaracijoje nurodys akcizų prievolę, apskaičiuos akcizų avansą ir juos turės sumokėti.
Pakeitimai taikomi deklaruojant ir mokant 2016 m. sausio mėnesio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių akcizus, įskaitant avansines akcizų sumas.
VMI raštu Nr. RM-28166 plačiau paaiškino apie avansinio akcizo prievolę, paaiškinimus iliustruodama įvairiais pavyzdžiais:
– Asmenys, siekiantys nustatyti, ar jiems atsiranda prievolė už 2016 m. sausio mėn. sumokėti akcizų avansą, turi remtis lapkričio, spalio ir rugsėjo mėn. akcizų deklaracijų duomenimis. Sandėlio savininkas, turintis kelis akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, ar jam atsirado prievolė mokėti akcizų avansą, privalo nustatyti už kiekvieną sandėlį atskirai. Registruotas gavėjas, turintis kelis registruoto gavėjo leidimus, privalo apskaičiuoti, ar jam neatsiranda prievolė mokėti akcizų avansą už kiekvieną registruoto gavėjo leidimą atskirai.
– Sandėlio savininkas ar registruotas gavėjas, siekdamas nustatyti, ar už 2016 m. vasario mėn. neatsirado prievolės mokėti akcizų avansą, turi įvertinti gruodžio, lapkričio ir spalio mėn. 9 versijos akcizų deklaracijų 101A laukeliuose įrašytus duomenis.
– Sandėlio savininkas ar registruotas gavėjas, deklaruojantis akcizų prievoles už 2015 gruodžio mėn., privalo pateikti 9 versijos akcizų deklaraciją, neatsižvelgiant į tai, ar atsirado prievolė mokėti akcizų avansą ar ne, t. y. 2016 m. sausio mėn., teikiant 9 versijos akcizų deklaraciją už 2015 m. gruodžio mėn., 101A laukelyje nurodoma akcizų prievolė, o mokėtina avansinė akcizų suma šioje deklaracijoje nenurodoma (tačiau mokėtinas akcizų avansas turi būti sumokėtas iki 2016 m. sausio 15 d.).
– Sandėlio savininkas ar registruotas gavėjas, 2016 m. vasario mėn. ar vėlesniais mėnesiais teikiantis akcizų deklaraciją už 2016 m. sausio mėn. ar vėlesnius mėn., neatsižvelgiant į tai, ar atsirado prievolė mokėti avansinę akcizų sumą ar ne, privalo pateikti 10 versijos akcizų deklaraciją. Teikiant akcizų deklaraciją už 2016 m. sausio mėn. ar vėlesnius mėnesius, 10 versijos akcizų deklaracijos 101A laukelyje nurodoma akcizų prievolės suma, o S1 laukelyje nurodomas apskaičiuotas akcizų avansas (jeigu atsirado prievolė mokėti akcizų avansą) arba įrašomas nulis (0) (jeigu prievolės mokėti akcizų avanso neatsirado). Akcizų deklaracija, nepriklausomai nuo jos versijos, turi būti pateikta iki kito mėnesio, einančio po to mėnesio, už kurį teikiama akcizų deklaracija, 15 d.
– Asmenys, kurie 2015 gruodžio mėn. akcizus mokėjo dešimtadieniais, iki 2016 m. sausio 15 d. privalo sumokėti likusią nesumokėtą akcizų sumą už gruodžio mėn. 4811 įmokos kodu ir, jeigu atsirado prievolė, sumokėti akcizų avansą (neatsižvelgiant į tai, kad toks akcizų avansas nebuvo deklaruotas už 2015 m. gruodžio mėn. pateiktoje 9 versijos akcizų deklaracijoje). Akcizų avansas privalo būti sumokėtas 1001 įmokos kodu ir yra lygus 1/3 vidutinės mokėtinos į biudžetą akcizų sumos, kuri buvo (ar privalėjo būti) deklaruota už 3 praėjusius mokestinius laikotarpius iš eilės.
– Asmenys, deklaruojantys akcizus už 2016 m. sausio (ar vėlesnius mėn.) ir sausio mėn. (ar vėlesniais mėn.) sumokėję avansinę akcizų sumą, vasario mėn. (ar vėlesniais mėn.) privalo pateikti 10 versijos akcizų deklaraciją, kurios 101A laukelyje turi nurodyti akcizų prievolę už sausio mėn. (ar vėlesnius mėn.) ir sumokėti apskaičiuotos akcizų prievolės ir akcizų avanso skirtumą (mokant akcizų prievoles 2016 m. vasario ar vėlesniais mėn. naudojamas bendras įmokos kodas 1001).
– Jeigu 2016 m. sausio mėn. (ar vėlesniais mėn.) sumokėtas akcizų avansas viršijo už vasario mėn. (ar vėlesnius mėn.) mokėtiną akcizų sumą, tuomet mokėtiną akcizų sumą viršijanti dalis yra laikoma mokesčio permoka, kurios įskaitymui (grąžinimui) yra taikomos įprastos mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo (grąžinimo) taisyklės (Mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186).