VĮ Registrų centro direktorius 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-294 patvirtino Gyvenamosios vietos deklaravimo taisykles, galiojančias nuo 2016 m. sausio 1 d. Taisyklės skirtos įgyvendinti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymui, priimtam 2015 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-1919 ir įsigaliojusiam nuo 2016 m. sausio 1 d., kuriuo siekta užtikrinti, kad informacija apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą atitiktų faktinę situaciją. Naujos redakcijos įstatyme įtvirtintos naujos gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės: asmens prievolė deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą laiku, nustatyta paprastesnė deklaravimo tvarka nuomininkams (jie turi galimybę vietoj patalpos savininko raštiško sutikimo pateikti kitą dokumentą, patvirtinantį asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, pvz., nuomos sutartį), numatytas baigtinis sąrašas asmenų, kurie gali būti įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą (pvz., benamiai, iš vaikų globos institucijų išleisti ar šeimynas palikę asmenys, kaliniai, priverstinai specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose gydomi asmenys), įtvirtintas reikalavimas pateikti duomenis apie naudingąjį būsto plotą (minimalus plotas asmeniui, būste deklaravusiam gyvenamąją vietą, turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m), nustatytas ilgesnis terminas, per kurį asmuo privalės deklaruoti gyvenamąją vietą, – vietoj 7 d. d. įtvirtinta 15 d. d., įteisinta galimybė gyvenamąją vietą deklaruoti ir elektroniniu būdu bei atlikti kiti pakeitimai.
Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklėse, detalizuojančiose įstatymo nuostatas, įtvirtinta, kad gyvenamąją vietą Lietuvoje ar išvykimą iš Lietuvos privalo deklaruoti šie asmenys:
– Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę ir gyvenantys Lietuvoje, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau kaip 183 d. per metus, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje ar išvykstantys iš Lietuvos ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui;
– ES valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybių narių piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau kaip 3 mėn. per pusę metų ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvoje, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje ar išvykstantys iš Lietuvos ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui;
– užsienio valstybių, ne ES valstybių narių ar ne ELPA valstybių narių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems yra išduotas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje, atvykę gyventi į Lietuvą ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvoje ar išvykstantys iš Lietuvos ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui;
– asmenys, kurie buvo deklaravę gyvenamąją vietą nustatytam laikotarpiui ar įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nustatytam laikotarpiui, šiam terminui pasibaigus.
Asmenys gyvenamąją vietą ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos ne elektroniniu būdu gali deklaruoti seniūnijose arba savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu seniūnijose ir kituose savivaldybės administracijos padaliniuose, nustatytais atvejais – konsulinėse įstaigose.
Elektroniniu būdu deklaracijas pateikti ar užsakyti pažymas gali asmenys, kurie savo tapatybę gali patvirtinti elektroniniu parašu ar kitais portale „Elektroniniai valdžios vartai“ nurodytais būdais. Jei teikiant deklaraciją reikalingas savininko (bendraturčių) sutikimas, jis (jie) taip pat turi turėti galimybę elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę ir sutikimą.
Asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per 15 d. d. nuo atvykimo į Lietuvą ar gyvenamosios vietos pakeitimo Lietuvoje. Asmenys, išvykstantys iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui, deklaruoja išvykimą iš Lietuvos ne anksčiau kaip 7 d. d. iki išvykimo.
Asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyvena keliose. Jei asmuo nėra gyvenamosios patalpos savininkas ar bendraturtis, reikalingas savininko (visų bendraturčių) sutikimas. Savininko sutikimas nereikalingas tik kai nepilnamečio gyvenamąją vietą deklaruoja vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų) savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu arba jis yra patalpos savininkas (bendraturtis).
Asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą ar išvykimą iš Lietuvos, deklaravimo įstaigai pateikia:
- atitinkamą nustatytos formos užpildytą deklaraciją (1 ar 2 priedas);
- asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (, Lietuvos Respublikos piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, ES valstybės narės piliečio ar ELPA valstybės narės piliečio pasą ir kt., gimimo liudijimą ar gimimo akto išrašą, kai deklaruojama nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio gyvenamoji vieta);
- globą (rūpybą) ar atstovavimą (neveiksnaus asmens) patvirtinančius dokumentus ar šių dokumentų patvirtintus nuorašus (kopijas) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, – kai asmens gyvenamąją vietą deklaruoja globėjas (rūpintojas), neveiksnaus asmens atstovas ar socialinės globos ar sveikatos priežiūros įstaigos atstovas;
- dokumentus, patvirtinančius nuosavybės ar kitokio teisėto valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į gyvenamąją patalpą;
- atskirą gyvenamosios patalpos savininko arba bendraturčių ar jo (jų) įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (vietoj šio sutikimo gali būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis teisę apsigyventi gyvenamojoje patalpoje – nuomos ar panaudos sutartis, įmonės ar įstaigos išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi įmonei (įstaigai) priklausančioje patalpoje nurodytu adresu, apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį patvirtinantys dokumentai);
- deklaravimo įstaigai paprašius – kitus dokumentus. Deklaravimo įstaiga negali reikalauti pateikti kitus dokumentus, kurių duomenis gali pati pasitikrinti valstybės registruose.
Asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Gyventojų registrą dienos. Asmuo, pateikęs deklaraciją, atsako už pateiktų duomenų teisingumą. Jeigu asmuo gyvenamąją vietą deklaruoja pažeisdamas deklaravimo tvarką ir terminus ar pateikia melagingus deklaravimo duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka sprendžiamas atsakomybės klausimas.
Deklaravimo duomenys naikinami, jeigu:
- gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis;
- panaikintas užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduotas leidimas gyventi Lietuvoje;
- atsisakyta išduoti užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės leidimą gyventi Lietuvoje;
- pasibaigė užsienio valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimas arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimo laikas;
- asmuo neteko Lietuvos Respublikos pilietybės ir per 3 mėn. nuo sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įsigaliojimo dienos nepateikė prašymo dėl dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę gyventi Lietuvoje, išdavimo;
- ES valstybių narių ar ELPA valstybių narių piliečiai, jų šeimos nariai neteko teisės gyventi Lietuvoje;
- yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo;
- asmeniui mirus.
Gyvenamąją vietą deklaravusio asmens ar jo įgalioto asmens prašymu deklaravimo įstaiga (išskyrus konsulines įstaigas) išduoda dokumentą, patvirtinantį asmens deklaruotą gyvenamąją vietą – nustatytos formos pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Paprastai pažyma asmeniui išduodama tą pačią darbo dieną. Jeigu dėl techninių sąlygų pažymos išduoti tą pačią darbo dieną negalima, ji turi būti išduota ne vėliau kaip per 3 d. d. Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę iš deklaravimo įstaigos (pagal nekilnojamojo turto adreso priklausomybę) gauti pažymą apie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis.