Naujos kovos su nelegaliu darbu priemonės

Seimas 2014 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr. XII-1435 pakeitė Darbo kodeksą. Šiais pakeitimais siekiama mažinti nelegalaus darbo mastą Lietuvoje, sumažinti naštą darbdaviams, atsisakant pakartotinio atestavimo, optimizuoti institucijų veiklą, palengvinti darbo ginčų komisijos darbą. Kartu buvo pakeisti ir lydimieji teisės aktai:

– 2014 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr. XII-1436 pakeistas Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, jame nustatant pareigą bedarbiui grąžinti nedarbo socialinio draudimo išmokas, jeigu jis dirbo nelegaliai ir gavo atlyginimą.

– 2014 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr. XII-1437 pakeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, siekiant jo nuostatas suderinti su Darbo kodeksu.

Pakeitimais įtvirtinta:

Jeigu asmuo dirbo nelegalų darbą, darbdavys privalo jam sumokėti atlyginimą už darbą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį už minimaliąją mėnesinę algą ir ne mažiau kaip 3 mėn. (nebent darbdavys arba darbuotojas gali įrodyti, kad nelegaliai buvo dirbama kitokį laiką). Ginčai tarp asmens, kuris dirbo nelegalų darbą, ir darbdavio dėl atlyginimo mokėjimo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

Nustatyta bedarbiui pareiga grąžinti išmokėtas nedarbo draudimo išmokas, jei jis dirbo nelegalų darbą ir darbdavys sumokėjo jam atlyginimą. Taip pat šiam bedarbiui bus nutraukiamas nedarbo draudimo išmokos mokėjimas. Tačiau išmokėtos nedarbo draudimo išmokos grąžinti nereikia tuo atveju, jeigu bedarbis, kuris dirba nelegalų darbą, apie tai praneša bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų. Įtvirtinta, kad jeigu neteisėtai gauta nedarbo draudimo išmoka negrąžinama per 3 mėn. nuo nelegalaus darbo fakto nustatymo, susidariusi skola gali būti išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba kontroliuos išmokėtų nedarbo išmokų grąžinimą ir išieškojimą, kai įsigalios teismo sprendimas dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo, numatantis pareigą darbdaviui sumokėti atlyginimą, o bedarbiui grąžinti nedarbo išmokas.

Atsisakoma privalomo pakartotinio darbdavio atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais kas 5 m., įtvirtinant, kad kiekvieno darbdavio fizinio asmens ar darbdaviui atstovaujančio įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai sumažins naštą (laiko sąnaudas, finansines išlaidas) darbdaviams: Ūkio ministerijos apytiksliais vertinimais, darbdavių, darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų žinių patikrinimo mokymo įstaigoje kaštai sudaro apie 709,7 tūkst. Lt per metus, o šių asmenų pasirengimo žinių patikrinimo kaštai per metus siekia apie 2,8 mln. Lt.

Nustatyta, kad Trišalės tarybos sekretoriato funkcijas skiriant tarpininką (nagrinėjant kolektyvinius darbo ginčus) ir sudarant darbuotojų ir darbdavių atstovų (darbo ginčų komisijos narių) sąrašus atliks Trišalės tarybos pirmininkas, atsižvelgiant į tai, kad Trišalės tarybos sekretoriatą nuspręsta reorganizuoti, prijungiant jį prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tokiu būdu išvengiant funkcijų dubliavimo.

Darbo ginčų komisijos posėdis bus fiksuojamas garso įrašu, kuris ir bus laikomas šios komisijos posėdžio protokolu. Šis pakeitimas atliktas atsižvelgiant į nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Civilinio proceso kodekso pakeitimus, pagal kuriuos neberašomi rašytiniai teismo posėdžio protokolai, o kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu.

Taip pat atsisakyta nuostatos, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 m. Tokiu būdu panaikinta antikonstitucine pripažinta nuostata (Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimas).

Visi šie pakeitimai įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.