Finansų ministras 2016 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1K-29 pakeitė 2005 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 1K-040 „Dėl Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“, jį išdėstydamas nauja redakcija. Šiuo įsakymu patvirtintos naujos Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisyklės, kurios nuo pat priėmimo nebuvo nė karto keičiamos. Taisyklės išliko glaustos, jos reglamentuoja ūkio subjektų – neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų bendruosius buhalterinės apskaitos principus ir apskaitos tvarkymą. VMI raštu Nr. RM-2285 atkreipė dėmesį į pagrindinį šių taisyklių pakeitimą: neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka privalantys sudaryti arba savo nuožiūra nusprendę sudaryti finansinių ataskaitų rinkinį, tvarkydami buhalterinę apskaitą ir sudarydami finansines ataskaitas gali vadovautis ne tik verslo apskaitos standartais (VAS), bet ir tarptautiniais apskaitos standartais. Finansinių ataskaitų nesudarantiems ūkio subjektams tvarkant apskaitą rekomenduojama vadovautis VAS.
Taisyklėse įtvirtinta, kad ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi Buhalterinės apskaitos įstatymu, taisyklėmis ir bendraisiais apskaitos principais (patikslinti paaiškinimai):
– ūkio subjekto – kiekvienas ūkio subjektas laikomas atskiru apskaitos vienetu ir į apskaitą įtraukiamas tik to ūkio subjekto turtas, savininkų (steigėjų, dalyvių) įnašai, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos;
– veiklos tęstinumo – tvarkant apskaitą daroma prielaida, kad ūkio subjekto veiklos laikotarpis neribotas ir jo nenumatoma likviduoti. Šis principas netaikomas, kai priimamas sprendimas likviduoti ūkio subjektą, taip pat tiems ūkio subjektams, kurie įsteigiami ribotam veiklos laikotarpiui;
– periodiškumo – ūkio subjekto veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba į kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromas finansinių ataskaitų rinkinys ir (arba) pelno mokesčio deklaracija;
– pastovumo – ūkio subjektas pasirinktą apskaitos politiką turi taikyti nuolat. Apskaitos politiką galima keisti tik tuo atveju, jeigu tuo siekiama teisingai parodyti ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio turtą, savininkų (steigėjų, dalyvių) įnašus, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas;
– piniginio mato – visas ūkio subjekto turtas, savininkų (steigėjų, dalyvių) įnašai, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos pateikiami pinigine išraiška;
– kaupimo – pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – tada, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą;
– palyginimo – pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su to laikotarpio sąnaudomis uždirbant tas pajamas. Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos ūkio subjektas uždirbs pajamų;
– atsargumo – ūkio subjektas pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais vadovaujantis turto, savininkų (steigėjų, dalyvių) įnašų, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta;
– neutralumo – apskaitos informacija pateikiama objektyviai ir nešališkai. Jos pateikimas neturėtų daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojams priimti ūkio subjektui palankius sprendimus;
– turinio viršenybės prieš formą – ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.
Ir kitos nuostatos išliko iš esmės nepakeistos, patikslinant tik vartojamas sąvokas bei minimus teisės aktus (taisyklėse nebeliko ir minimų teisės aktų paskelbimo oficialiame šaltinyje rekvizitų minėjimo): ūkio subjektai, kurie yra PVM mokėtojai arba ataskaitiniais arba praėjusiais ataskaitiniais finansiniais metais turi samdomų darbuotojų, apskaitą tvarko darydami dvejybinį įrašą. Ūkio subjektai, kurie nėra PVM mokėtojai ir ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais finansiniais metais neturi samdomų darbuotojų, apskaitą gali tvarkyti darydami paprastąjį įrašą.