Pakeitimai, susiję su priverstiniu išieškomų pinigų nurašymu per specialią sistemą

Seimas priėmė keleto įstatymų pakeitimų paketą siekdamas papildyti nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusią Civilinio proceso kodekso (CPK) normą, kurioje nustatyta, kad priverstinis išieškomų pinigų nurašymas vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Naudojantis PLAIS užtikrinamas ir proporcingumo principo įgyvendinimas, t. y. principo, kad skolininkui neturint pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, visi tos pačios eilės išieškotojai iš išieškotinos sumos gauna proporcingai. Pagrindinis šios sistemos tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų bankuose, kredito unijose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo šių sąskaitų, automatizuoti piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus.

Iki šiol CPK buvo numatyta, kad per PLAIS antstoliai ir kitos institucijos, turinčios teisę areštuoti ar duoti nurodymus nurašyti skolininko lėšas iš skolininko sąskaitos, gali areštuoti ar apriboti tik bankų sąskaitose esančias skolininko lėšas. Todėl pareigūnai, norėdami areštuoti ar duoti nurodymus nurašyti skolininko lėšas iš skolininko sąskaitos, esančios kitose kredito įstaigose, negalėtų naudotis PLAIS, o turėtų įdiegti atskirus įrankius, kuriais teiktų nurodymus pastarosioms įstaigoms. Kelių informacinių sistemų, skirtų nurodymams teikti kredito įstaigoms, palaikymas pareikalautų papildomų žmogiškųjų bei finansinių išteklių, apsunkintų išieškojimo procesą. Atsižvelgiant į tai, CPK esanti sąvoka „bankai“ pakeista platesne „kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos“ sąvoka bei atlikti kiti susiję pakeitimai. CPK pakeitimai atlikti 2014 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr. XII-1457. Atitinkami sąvokų papildymai atlikti ir kartu pakeistuose lydimuosiuose teisės aktuose.

Atlikti šių susijusių teisės aktų pakeitimai:

  • 2014 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr. XII-1454 pakeistas Mokesčių administravimo įstatymas,
  • 2014 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr. XII-1455 pakeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas,
  • 2014 m.gruodžio 16  įstatymu Nr. XII-1456 pakeistas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas,
  • 2014 m.gruodžio 16  įstatymu Nr. XII-1458 pakeistas Turto arešto aktų registro įstatymas,
  • 2014 m.gruodžio 16  įstatymu Nr. XII-1453 pakeistas Civilinis kodeksas (CK).

Šie įstatymai papildyti nuostatomis, jog mokesčių administratoriai nurodymus nurašyti lėšas turi teikti naudodamiesi viena PLAIS Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Mokesčių administravimo įstatyme taip pat nustatyta, kad kai, duodamas nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos arba nurodymą kredito, mokėjimo ir/ar elektroninių pinigų įstaigai nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos, mokesčių administratorius nurodo, kad asmuo gali vykdyti tam tikras operacijas sąskaitoje, turi būti nurodyta konkreti lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams atlikti.

Valstybinio socialinio draudimo įstatyme įtvirtinta, kad jeigu fondo administravimo įstaiga, pateikdama kredito, mokėjimo ir/ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti asmens teisę disponuoti lėšomis, esančiomis šioje kredito, mokėjimo ir/ar elektroninių pinigų įstaigoje asmens atidarytoje sąskaitoje, nurodo, kad asmuo gali vykdyti tam tikras operacijas su jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, turi būti nurodyta konkreti lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams atlikti.

Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatyta, kad jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo, be kitos informacijos, taip pat nurodyti konkrečią didžiausią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti. Teismo nustatyta lėšų suma negali būti mažesnė negu suma, reikalinga įmonės einamosioms įmokoms per vieną kalendorinį mėnesį mokėti.

Šie pakeitimai įsigalios nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.

CK pakeitimais siekta nustatyti, kad banko sąskaitos sutartis galėtų būti nutraukta tuo atveju, kai daugiau kaip metus sąskaitoje nėra piniginių lėšų ir nebuvo atliekamos jokios operacijos (t. y. abi šios sąlygos iš karto). Esant šiom dviem sąlygoms banko sąskaitos sutartis galėtų būti nutraukta nepriklausomai nuo to, ar sąskaitai yra įregistruotas areštas, ar ne. Areštuojamos būtent lėšos, esančios sąskaitoje, todėl šiuo atveju sąskaitos, kurioje nevyksta apyvarta piniginėmis lėšomis, areštas bus išregistruotas. Atlikus šiuos pakeitimus, atsirado būtinybė papildyti ir Turto arešto aktų registro įstatymą, įtvirtinant šį CK numatytą turto arešto aktų išregistravimo papildomą pagrindą (pateikiama nuoroda į CK 6.927 str. 3 d.). Duomenis Turto arešto aktų registrui apie CK nurodytais atvejais uždarytas sąskaitas teiks VMI. Atliktieji CK ir Turto arešto aktų registro įstatymo pakeitimai galioja nuo 2015-01-01.

– Taip pat 2014 m. gruodžio 16 d. buvo priimtas CPK pakeitimų įgyvendinimo įstatymas Nr. XII-1457, kuris nustato, jog PLAIS pradeda veikti nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. Nuo šios dienos kredito, mokėjimo ir/ar elektroninių pinigų įstaigoms privalomi vykdyti tik PLAIS pateikti nurodymai dėl disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo ir piniginių lėšų nurašymo.

Praktikoje susiduriama su situacijomis, kai kredito įstaigose esančios lėšos apribotos 5 ir daugiau metų, jokios operacijos sąskaitose nevyksta, todėl pateikti apribojimai turėtų būti peržiūrimi ir jei jie vis dar aktualūs, per PLAIS pateikiami iš naujo. Atsižvelgiant į tai, įsigaliojus pakeitimams, kredito įstaigos privalės vykdyti tik per PLAIS elektroniniu būdu pateiktus nurodymus. Iki įstatymų pakeitimų įsigaliojimo tiesiogiai kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms pateikti nurodymai bus vykdomi tik iš naujo juos teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant per PLAIS. Siekiant užtikrinti nurodymų dėl disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo ir piniginių lėšų nurašymo duomenų aktualumą, nurodymų teikėjai iki 2015 m. gegužės 1 d. turės sutikrinti nurodymų duomenis, esančius kredito, mokėjimo ir/ar elektroninių pinigų įstaigose.

VMI nuo 2015 m. kovo 1 d. pradės teikti VĮ Registrų centrui duomenis apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų, jų filialų ir atstovybių bei fizinių asmenų turimas sąskaitas kredito, mokėjimo ir/ar elektroninių pinigų įstaigose.