Pareigos skaičiuoti akcizą atsiradimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2117-662/2016

Faktinės bylos aplinkybės

Mokesčių administratorius atliko pareiškėjo patikrinimą dėl akcizo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo ir priskaičiavo 28 500,93 Eur akcizo. Mokesčių administratorius nurodė, kad pareiškėjas neteikė tinkamos formos akcizo deklaracijų, žurnalas neatitinka Inspekcijos viršininko 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 156 patvirtintų žurnalo formų, pasikeitus pagal importo deklaraciją atgabentos prekės kodui, nebuvo patikslinta akcizų deklaracija.

Pareiškėjas nurodė, kad jo įsigytas produktas – mazutas – buvo panaudotas sumaišymo-gamybos su kitais naftos produktais procese, remiantis pareiškėjo patvirtintu Naftos produktų sandėlio techniniu reglamentu, apimančiu naftos produktų gamybos-maišymo su kitais komponentais technologiją bei apskaitos ir išgabenimo iš pareiškėjo naftos produktų sandėlio tvarką. Pareiškėjo teigimu, tai reiškia, kad ginčo produktas buvo sunaudotas kito naftos produkto gamybos procese, bet ne kaip energinis produktas, todėl jis teisingai deklaruotas. Būtent už šį produktą pareiškėjui ir atsiranda prievolė mokėti akcizo mokestį, bet ne už produktą, kuriam panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Pareiškėjas Akcizų informacinėje sistemoje (AIS) išrašė akcizų apskaičiavimo dokumentą ir registravo mazutui taikyto akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo panaikinimą. Po šio veiksmo aptariami produktai nebuvo išgabenti iš pareiškėjui priklausančio akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, bet tą pačią dieną buvo sumaišyti su kitu produktu. Vėliau šis (sumaišytas) produktas buvo pilstomas į įvairias talpas ir galiausiai buvo išgabentas galutiniam vartotojui.

Mokesčių administratoriaus nuomone, pareiškėjo pareiga skaičiuoti akcizą atsirado išleidus produktus iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo. Išleidimą mokesčių administratorius siejo su įrašų AIS atlikimu.

Teismo išaiškinimas

Teismas atkreipė dėmesį, kad Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas, iš kurio mokesčių administratorius kildina pareiškėjo mokestines prievoles už aptariamas prekes, įtvirtina, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, kurioms Lietuvos Respublikoje panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Šio punkto nuostatos taikomos ir toms akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas panaikinamas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Akcizų įstatymu į nacionalinę teisę buvo perkeltos Akcizų direktyvos 2008/118/EB nuostatos. Minėtoje direktyvoje yra nustatyta, kad prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje. Teismas pabrėžė, kad sakinio dalis „akcizais apmokestinamų prekių išleidimas <…> iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo“, esanti Akcizų direktyvos 7 straipsnio 2 dalies a punkte, įprasta sąvokos „išleidimas“ reikšme šnekamojoje kalboje reiškia fizinį šių prekių išleidimą iš apmokestinamųjų prekių sandėlio. Be to, direktyvos minėtas punktas, be kita ko, susijęs ir su akcizais apmokestinamo produkto neteisėto išgabenimo iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo galimybe. Kadangi terminas „neteisėtas išgabenimas“ negali būti suprantamas kitaip, kaip tik kaip reiškiantis fizinį produkto išgabenimą iš tokio režimo, šio termino vartojimas šioje nuostatoje patvirtina aiškinimą, pagal kurį išleidimas vartoti, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, įvyksta tuo momentu, kai akcizais apmokestinamas produktas fiziškai išgabenamas iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo. Taigi, prievolės apskaičiuoti akcizus neatsiranda tol, kol atitinkamas prekes įgaliotas sandėlio savininkas laiko savo apmokestinamų prekių sandėlyje, nes toks atvejis negali būti laikomas išleidimu iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo.

Nagrinėjamu atveju ginčo mazutas AIS įforminus jo išleidimą iš aptariamo režimo nebuvo išleistas vartoti, bet jis toliau buvo laikomas ir perdirbamas pareiškėjo akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Atitinkamai ginčo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad minėtas prekių išleidimo įregistravimas AIS atitiko Akcizų direktyvos 7 straipsnio 2 dalies a punkte numatytas sąlygas ir suponavo pareiškėjo prievolę apskaičiuoti akcizus.

Teismas konstatavo, kad aptariamam mazutui jo maišymo akcizų apmokestinamajame sandėlyje su kitais produktais metu nebuvo panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas minėtų nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų taikymo prasme. Šio vertinimo tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, negali paneigti pareiškėjo atlikti įrašai AIS.