Patvirtinta nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija

2017 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XIII-327, kuriuo pakeitė ir nauja redakcija išdėstė Viešųjų pirkimų įstatymą Nr. I-1491. Naujasis įstatymas įsigalios 2017 m. liepos 1 d.

Visi viešieji pirkimai suskirstyti atsižvelgiant į tam tikras ribas, pagal kurias nustatomi skirtingi reikalavimai:

PIRKIMAS PIRKIMO VERTĖ
Tarptautinis pirkimas Tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas, kurio vertė (be PVM) yra lygi arba didesnė už šias vertes:1.      5 186 000 EUR – viešojo darbų pirkimo sutarčių atveju;

2.      134 000 EUR – viešojo prekių ir paslaugų sutarčių, kurias skiria centrinės valdžios institucijos, atveju;

3.      207 000 EUR – viešojo prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių, kurias skiria subcentrinės perkančiosios organizacijos, atveju;

4.      750 000 EUR – socialinių ir kitų specialių paslaugų viešojo paslaugų pirkimo atveju (visos paslaugos išvardintos Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos Nr. 2014/24/ES XIV priede ir Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priede).

Supaprastintas pirkimas Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas:1.      Kurio vertės yra mažesnės nei tarptautinio pirkimo;

2.      Supaprastinto pirkimo nuostatas galima taikyti ir tuomet, kai bendra pirkinio vertė viršija tarptautinio pirkimo ribą, tačiau perkančioji organizacija pirkimus atlieka dalimis, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė kaip 80 000 EUR (perkant prekes arba paslaugas) arba 1 000 000 EUR (perkant darbus). Bendra tokių pirkimo dalių vertė neturi viršyti 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

Mažos vertės pirkimas Mažos vertės pirkimu laikomas toks supaprastintas pirkimas, kurio numatoma vertė:1.      Yra mažesnė kaip 50 000 EUR (perkant prekes arba paslaugas) arba 145 000 EUR (perkant darbus).

2.      Mažos vertės pirkimo nuostatas taip pat galima taikyti tais atvejais, kai numatomo pirkimo riba viršija nustatytą mažos vertės pirkimo ribą, tačiau perkančioji organizacija pirkimą atlieka dalimis, kurių bendra vertė neviršija 58 000 EUR (perkant prekes ar paslaugas) arba 145 000 EUR (perkant darbus). Bendra tokių pirkimo dalių vertė neturi viršyti 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

Kaip ir anksčiau, apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę, skaičiuojama visa mokėtina suma, įskaitant visus mokesčius (išskyrus PVM), sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes. Kai perkančioji organizacija numato prizus ir (arba) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, į tai būtina atsižvelgti. Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo procedūrų pradžioje. Šios nuostatos nekito. Paprastai, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę, atsižvelgiama į visų padalinių bendrą numatomą pirkimo vertę. Tačiau naujojoje įstatymo redakcijoje įtraukta galimybė skaičiuoti atskirą konkretaus padalinio numatomą pirkimo vertę. Tokie atvejai galimi, jeigu padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas. Laikoma, kad padalinys savarankiškai atsako už pirkimą, jeigu jis tenkina visas šias sąlygas:

  1. Turi įgaliojimus savarankiškai atlikti pirkimus ir priimti sprendimus dėl pirkimų;
  2. Pirkimams turi atskirą biudžeto eilutę;
  3. Turi įgaliojimus savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimo sutarčių sudarymo ir mokėjimų pagal tas sritis iš savo biudžeto lėšų atlikimo.

Detaliau reglamentuoti reikalavimai vidaus sandoriams. Vidaus sandoriams įstatymo nuostatos nėra taikomos, tačiau tokie sandoriai privalo atitikti visas šias sąlygas:

  • Perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams. Tokią kontrolę gali turėti ir kitas subjektas, jeigu jis kontroliuoja abi perkančiąsias organizacijas, sudarančias sutartį.
  • Per paskutinius 3 finansinius metus daugiau kaip 80 procentų kontroliuojamos perkančiosios organizacijos gautų vidutinių pajamų iš pirkimo–pardavimo sutarčių sudaro pajamos, gautos iš kontroliuojančiosios perkančiosios organizacijos (arba vieneto, kuris kontroliuoja abi organizacijas, sudarančias sutartį).
  • Kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo.

Įstatyme nebelieka reikalavimo prieš sudarant vidaus sandorį gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, tačiau nuo šiol visus sudaryto sandorio dokumentus (sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras, kreditinius ir debetinius dokumentus, avansines sąskaitas) reikės teikti naudojantis E. sąskaita priemonėmis bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti sudarytą sutartį ir visus jos pakeitimus. Be to, vidaus sandorius uždrausta sudaryti valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų.

Viena pagrindinių naujovių – perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija nuo šiol turi būti vykdomi tik naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šios priemonės gali būti nenaudojamos pasirašant ir nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis, taip pat kitais išimtiniais atvejais. Vykdant pirkimo sutartis, pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos turi būti teikiami naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis.

Ankstesnė įstatymo redakcija numatė galimybę perkančiajai organizacijai nustatyti, kad pirkimuose gali dalyvauti tik tiekėjai, kurie turi socialinės įmonės ar neįgaliųjų socialinės įmonės statusą, tiekėjai, kuriuose dirba daugiau kaip 50 proc. nuteistųjų, darbo rinkos papildomai remiamų asmenų ar pacientų (darbo terapijos pagrindais atveju). Be to, perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, ne mažiau kaip 5 procentus visų supaprastintų pirkimų vertės privalėjo rezervuoti šiems tiekėjams (išskyrus atvejus, kai šie tiekėjai negamina perkančiajai organizacijai reikiamų prekių ar neteikia reikalingų paslaugų). Nuo šiol rezervuoti reikės kiek mažiau – t. y. 2 procentus visų supaprastintų pirkimų vertės.

Įstatyme įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga skaidyti objektą į dalis ir sudaryti galimybes dalyviams konkuruoti dėl skirtingų objekto dalių. Šio nurodymo nereikės laikytis tik išimtiniais atvejais, taip pat kai objekto vertė nėra tokia didelė, kad būtų galima ją skaidyti.

Į naująjį įstatymą įtraukta nuostata, leidžianti perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustatyti, kad sveikatos, socialinių, kultūros paslaugų pirkimuose gali dalyvauti tik tiekėjai, atitinkantys šiuos reikalavimus:

  • Tiekėjo tikslas turi būti viešosios paslaugos teikimas;
  • Tiekėjo pelnas gali būti panaudojamas tik įmonės veiklos tikslams;
  • Tiekėjo valdymo ir dalininkų struktūra pagrįsta darbuotojams suteikiamų nuosavybės ar dalyvavimo įmonės valdyme teisių principais;
  • Per paskutinius 3 metus perkančioji organizacija su šia įmone nebuvo sudariusi pirkimo sutarties pagal nurodytus reikalavimus.

Sudarant pirkimo sutartį šia tvarka, pirkimo dokumentuose reikia aiškiai nurodyti, kad sutartis sudaroma būtent nurodyta tvarka. Sutartis su pasirinktu tiekėju negali būti sudaryta ilgesniam kaip 3 metų terminui.

Vertinant pateiktus pasiūlymus daug dėmesio skirta tiekėjų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės reikalavimų laikymuisi. Perkančioji organizacija gali nesudaryti sutarties su tokiu tiekėju, kurio pasiūlymas neatitinka aplinkos apsaugos, socialinės ar darbo teisių nuostatų. Pagal naują įstatymo redakciją perkančioji organizacija galės atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu jo pasiūlyta kaina yra neįprastai maža (30 ir daugiau procentų mažesnė nei kitų tiekėjų, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlyta kaina) ir perkančiajai organizacijai kyla pagrįstas įtarimas, kad pasiūlymas prieštarauja darbo teisei.

Be to, iš pirkimų procedūros bus šalinami tokie tiekėjai, kurie skolingi valstybei daugiau kaip 50 EUR mokesčių (perkančioji organizacija tokiu atveju turės sudaryti galimybę tiekėjui įsiskolinimą likviduoti), atitinkantys interesų konflikto kriterijus, sudarę susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją.

Tiekėjas, kuris buvo pašalintas iš pirkimų procedūros dėl melagingos informacijos pateikimo, vienerius metus negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Be to, informacija apie tokį tiekėją bus skelbiama viešai.

Naujojoje Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoje akcentuojamas ekonominio naudingumo kriterijus. Ankstesnėje redakcijoje buvo akcentuojama būtent mažiausia pasiūlymo kaina. Nuo liepos 1 d. perkančiosios organizacijos turės labiau atsižvelgti į ekonominį naudingumą, kuris ne visuomet pasireiškia per kainą.

Naujojoje įstatymo redakcijoje sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminai. Anksčiau terminai buvo siejami su pasiūlymų pateikimo būdu. Kadangi naujajame įstatyme numatytas tik vienas pasiūlymų pateikimo būdas, terminai nustatyti pagal pirkimų vertes. Perkančiosios organizacijos nustatyti pasiūlymų pateikimo terminai negali būti trumpesni nei nurodyta lentelėje.

KAI PIRKIMAS VYKDOMAS ATVIRO KONKURSO BŪDU

BENDRUOJU ATVEJU SKUBOS TVARKA
Tarptautinio pirkimo atveju 35 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos (gali būti sutrumpinta iki 30 dienų) 15 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos
Supaprastinto pirkimo atveju 12 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos (gali būti sutrumpinta iki 9 dienų) 7 dienos nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos

KAI PIRKIMAS VYKDOMAS RIBOTO KONKURSO BŪDU

BENDRUOJU ATVEJU SKUBOS TVARKA
PARAIŠKŲ DALYVAUTI PIRKIME PATEIKIMO TERMINAS
Tarptautinio pirkimo atveju 30 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos 15 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos
Supaprastinto pirkimo atveju 10 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos 7 dienos nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos
PASIŪLYMŲ PATEIKIMO TERMINAS
Tarptautinio pirkimo atveju 30 dienų nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos (gali būti sutrumpinta iki 10 dienų) 10 dienų nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos
Supaprastinto pirkimo atveju 10 dienų nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos (gali būti sutrumpintas iki 5 dienų) 7 dienos nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos

KAI PIRKIMAS VYKDOMAS SKELBIAMŲ DERYBŲ BŪDU

PARAIŠKŲ DALYVAUTI PIRKIME PATEIKIMO TERMINAS
Tarptautinio pirkimo atveju 30 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo tiekėjams dienos
Supaprastinto pirkimo atveju 10 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos arba kvietimo patvirtinti susidomėjimą išsiuntimo tiekėjams dienos
PIRMINIŲ PASIŪLYMŲ PATEIKIMO TERMINAS
Tarptautinio pirkimo atveju 30 dienų nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos (gali būti sutrumpinta iki 10 dienų)
Supaprastinto pirkimo atveju 10 dienų nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos (gali būti sutrumpintas iki 5 dienų)

KAI PIRKIMAS VYKDOMAS KONKURENCINIO DIALOGO BŪDU

PARAIŠKŲ DALYVAUTI PIRKIME PATEIKIMO TERMINAS
Tarptautinio pirkimo atveju 30 dienų nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos
Supaprastinto pirkimo atveju 10 dienų nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos

Įtrauktas naujas viešojo pirkimo būdas – inovacijų partnerystė. Nustatant inovacijų partnerystės pirkimo sąlygas, kandidatams turi būti keliamas kvalifikacinis reikalavimas dėl patirties atliekant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kuriant ir įgyvendinant inovacijų sprendimus. Atliekant pirkimą inovacijų partnerystės būdu, pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį.

Manydami, kad perkančioji organizacija pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, tiekėjai turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai ar pareikšti ieškinį teismui. Tačiau, norėdami tai padaryti, tiekėjai turėtų atkreipti dėmesį į terminus, kadangi naujojoje redakcijoje jie sutrumpinti. Nuo šiol pretenzijas ar ieškinį teismui reikės pareikšti per 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo dienos (kai pranešimas išsiunčiamas elektroninėmis priemonėmis). Jeigu pranešimas išsiunčiamas raštu, o ne elektroninėmis priemonėmis, išlieka tas pats terminas – 15 dienų. Supaprastintų pirkimų atveju terminas trumpesnis – 5 darbo dienos (jis nesikeitė).