Seimas 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XII-2512 pakeitė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, jį išdėstydamas nauja redakcija (pakeistas ir įstatymo pavadinimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas)). Šis įstatymas kartu su įgyvendinamaisiais teisės aktais pakeistas įgyvendinant projekto „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ siūlomas priemones ir projekte atliktų mokslinių tyrimų rekomendacijas socialinio draudimo srityje. Pakeitimų tikslas – naujai sureglamentuoti valstybinės socialinio draudimo pensijos finansavimo šaltinius, pereinant prie pagrindinės pensijos dalies ir priedo už stažo metus finansavimo iš valstybės biudžeto, taip pat nustatyti naują pensijų skaičiavimo būdą, labiau atspindintį asmens mokėtų įmokų sąsają su vėliau skiriama pensija, bei įgyvendinti Europos Tarybos rekomendacijas dėl visapusiškos pensijų reformos vykdymo.
Naujajame Pensijų įstatyme pakeista:
– Apibrėžtos pagrindinės sąvokos, įvedant naujų terminų (pvz., pensijos apskaitos vienetai, socialinio draudimo pensijos naujinimas).
– Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad teisę gauti pensiją turi tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai, o tai neatitinka esminio Europos Bendrijos principo – laisvo asmenų judėjimo. Todėl pakeista, kad teisę gauti pensiją turi Lietuvos Respublikos gyventojai, kaip jie apibrėžiami Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio piliečiai, asmenys be pilietybės), taip pat gyvenantys ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse narėse asmenys, kuriose jiems taikomos ES socialinės apsaugos koordinavimo reglamentų ar tarptautinių sutarčių nuostatos, bei gyvenantys trečiosiose šalyse asmenys.
– Nustatyta nauja pensijos sandara ir nauji pensijų finansavimo šaltiniai: pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios pensijų dalių (pagrindinė perskirstomoji pensijos dalis vadinama bendrąja dalimi, o likusi, kuri tiesiogiai atspindi asmens mokėtų įmokų indėlį į socialinio draudimo sistemą, vadinama individualiąja pensijos dalimi). Bendroji dalis, kuri savo esme vykdo apsaugos nuo skurdo funkciją, finansuojama iš valstybės biudžeto (tai nustatys keičiamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, kuriame siūloma įtvirtinti, kad bendrosios dalies finansavimo iš valstybės biudžeto galimybės priklausys nuo valstybės biudžeto pajamų ir jų augimo dydžių ir pajamų šaltinių, dėl to bus vykdomas finansavimo galimybių monitoringas – vertinama įtaka valdžios sektoriaus finansų tvarumui, kuris užtikrinamas laikantis nacionaliniais ir ES teisės aktais reglamentuotų fiskalinės drausmės taisyklių). Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis bus finansuojama su asmens mokėtomis įmokomis susieta individualioji dalis.
– Įteisinama bendroji pensijos dalis, kuri priklausys nuo bazinės pensijos ir asmens įgyto socialinio draudimo stažo. Individualiajai pensijos daliai įvertinti įvedama pensijos apskaitos vienetų sistema. Mokėdamas pensijų draudimo įmoką (ar ją mokant darbdaviui) kiekvienas apdraustasis, kad ir koks būtų jo užimtumo pobūdis (samdomas, savarankiškai dirbantis ir t. t.), per metus įgis tam tikrą apskaitos vienetų skaičių (bet ne daugiau kaip 5). Jei per metus sumokėta tokio dydžio įmoka, kokią nustatytu tarifu turi sumokėti pagal darbo sutartį dirbantis asmuo nuo vidutinio tų metų darbo užmokesčio, bus įgyjamas 1 apskaitos vienetas. Sumokėjus daugiau ar mažiau, bus įgyjamas proporcingai didesnis ar mažesnis apskaitos vienetų skaičius. Ši tvarka leis aiškiau atsižvelgti ir į dalyvavimą pensijų kaupime, nebereikės „dirbtinių“ koeficiento mažinimo formulių, galiojančių šiuo metu. Einamoji viešai skelbiama vieno pensijos apskaitos vieneto vertė leis sužinoti visų sukauptų pensijos apskaitos vienetų piniginę išraišką. Apskaitos vienetų sistema panaikins dabartinę pensijų formulės ydą, kai įmokų mokėjimas tam tikrais atvejais dabar gali ne didinti, o mažinti pensiją. Papildomų apskaitos vienetų įgijimas pensiją visada tik didins. Kiekvienais metais pensija bus automatiškai naujinama, įskaičius iki tų metų pradžios naujai įgytus apskaitos vienetus.
– Įtvirtinti nauji būtinojo stažo reikalavimai senatvės pensijai skirti ir atitinkamai pagal tai koreguojami būtinojo stažo reikalavimai netekto darbingumo pensijai skirti, palaipsniui didinant būtinojo stažo reikalavimą visai senatvės pensijai gauti nuo 30 iki 35 m. Nutarta nuo 2018 m. po pusę metų per metus pradėti didinti ir būtinojo stažo senatvės pensijai skirti reikalavimą, kol 2027 m. jis pasieks 35 m. Šiuo metu vidutinis stažas, už kurį skiriama senatvės pensija, jau sudaro 37 m., todėl ilginant pensinį amžių, kai žmonės turi ilgiau likti darbo rinkoje, pamažu didinamas ir būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimas.
– Nustatytos aiškios pensijų indeksavimo taisyklės: indeksavimo koeficientas (IK) apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3 m., buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų. Indeksavimas nevykdomas, jeigu apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai. Toks indeksavimo susiejimas su darbo užmokesčio fondu leidžia atsižvelgti į įmokų mokėtojų, t. y. apdraustųjų, skaičiaus pasikeitimus.
– Įtvirtinta nauja netekto darbingumo pensijų apskaičiavimo tvarka: netekto darbingumo pensijos taip pat skaičiuojamos kaip bendrosios ir individualiosios pensijos dalių suma.
– Išankstinių senatvės pensijų skyrimas ir mokėjimas bus reglamentuojamas Pensijų įstatyme. Iš esmės išankstinių senatvės pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos nekeičiamos. Nustatyta, kad teisę gauti išankstinę senatvės pensiją asmuo gali įgyti, jeigu jam yra likę ne daugiau kaip 5 m. iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus. Atitinkamai 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XII-2515 Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas buvo pripažintas netekusiu galios.
– Pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų dalis, viršijanti pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą, pasibaigus kiekvieniems biudžetiniams metams bus pervedama į Socialinio draudimo rezervinio fondo dalį, skirtą pensijoms. Šio fondo lėšos bus naudojamos, jei išlaidos ims viršyti pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukas.
– Siekiant išsaugoti asmenų teisėtus lūkesčius pertvarkant pensijų sistemą, numatomos atitinkamos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Asmenų, jau įgijusių teisę į atitinkamą pensiją, atžvilgiu užtikrinama paskirtos pensijos nemažinimo taisyklė, jeigu pagal naujas įstatymo nuostatas atitinkamai perskaičiuota pensija yra mažesnė nei mokėtoji iki reformos – asmeniui toliau tęsiamas didesnės pensijos mokėjimas, taip pat įtvirtinami ir kiti principai.
– Pensijų įstatyme įtvirtinta, kad kituose teisės aktuose vartojamas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pavadinimas yra tolygus šiame įstatyme nustatytam Socialinio draudimo pensijų įstatymo pavadinimui, be to, sąvokos „valstybinis socialinis pensijų draudimas“, „valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos“, „valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas“, „valstybinė socialinio draudimo pensija“, „valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija“ yra tolygios sąvokoms „pensijų socialinis draudimas“, „pensijų socialinio draudimo įmokos“, „pensijų socialinio draudimo stažas“, „socialinio draudimo pensija“, „socialinio draudimo bazinė pensija“.
– Įstatyme pateiktas pasiūlymas Vyriausybei: jeigu paskutiniais pasibaigusiais metais vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykinis rodiklis sumažėjo, Vyriausybė kartu su atitinkamų įstatymų projektais turės pateikti Seimui pasiūlymus dėl priemonių, būtinų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamoms didinti ir demografijos poveikiui pensijų sistemai ilguoju laikotarpiu mažinti.
Pagrindinės šio įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.
Įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (pvz., 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XII-2514 pakeistame Valstybinių pensijų įstatyme, 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XII-2505 pakeistame Pensijų kaupimo įstatyme, 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XII-2513 pakeistame Pensijų sistemos reformos įstatyme ir kt.) atitinkamai patikslintos sąvokos, suderinant jas su Pensijų įstatymo nuostatomis (bei kitų keičiamų įstatymų nuostatomis, įgyvendinant projekto „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ rezultatus (pvz., motinystės (tėvystės) pašalpos keičiamos vaiko priežiūros išmokomis)). Taip pat Seimas 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XII-2516 pakeitė Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą, jame pateikdamas nuorodas į naująjį Pensijų įstatymą ir patikslindamas vartojamas sąvokas, taip pat papildydamas socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių sąrašą. Nustatyta, kad 2017 m., be ankstesnių rodiklių, bus taikomi ir šie rodikliai: šalpos pensijų bazė – rodiklis šalpos išmokų dydžiams, kurie siejami su šalpos pensijų baze, apibrėžti ir apskaičiuoti; tikslinių kompensacijų bazė – rodiklis slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Šiuos dydžius tvirtins Vyriausybė. Nuo 2018 m., be ankstesnių socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir naujų rodiklių, įvedamų nuo 2017 m., bus taikomas ir pensijos apskaitos vieneto vertės rodiklis – tai socialinio draudimo pensijos dydžio mato rodiklis, taikomas socialinio draudimo pensijų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Pensijos apskaitos vieneto vertės, socialinio draudimo bazinės pensijos ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio indeksavimo tvarka nustatyta Pensijų įstatyme.
Aiškinamajame rašte nurodoma, jog verslui ir jo plėtrai Pensijų įstatymas įtakos turės ta apimtimi, kad dėl bazinės pensijos mokėjimo perdavimo valstybės biudžetui bus mažinamas socialinio pensijų draudimo tarifo dydis, kas savo ruožtu mažins darbo jėgos apmokestinimą. Tikėtina, kad tai gali prisidėti ir prie spartesnio naujų darbo vietų kūrimo, ir prie darbo užmokesčio augimo.
Lėšų poreikis: į bendrąją pensijos dalį integravus dabartinį priedą už stažo metus, didėja bendrosios pensijos dalies dydis. Preliminariais skaičiavimais, papildomų lėšų poreikis bus apie 36 mln. eurų iš ,,Sodros“ biudžeto. Skiriant naujas netekto darbingumo pensijas, taip pat skiriant šios rūšies pensijas pasikeitus netekto darbingumo lygiui, iš ,,Sodros“ biudžeto papildomai prireiks apie 9 mln. eurų. Bendrajai pensijos daliai finansuoti iš valstybės biudžeto iš viso reikės apie 1,3 mlrd. eurų. Pensijų sistemos tvarumą užtikrinančios priemonės – būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimo didinimas, pensinio amžiaus susiejimas su vidutine gyvenimo trukme bei indeksavimo mechanizmo nustatymas leis ateityje sumažinti ,,Sodros“ biudžeto išlaidas pensijoms iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto.