Seimas, siekdamas didesnio Lietuvos konkurencingumo, 2016 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-2565 pakeitė Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) nuostatas, užtikrindamas platesnį mokesčių lengvatų taikymą laisvosioms ekonominėms zonoms (LEZ), steigiant bendruosius paslaugų centrus.
Iki šiol PMĮ buvo nustatytos tik tam tikros specializuotos paslaugos, kurioms taikomos lengvatos. Tačiau siekiant, kad būtų skatinamas regiono vystymasis, reikalinga nustatyti, kad mokesčio lengvata būtų taikoma ir kitoms tarptautinio pobūdžio paslaugoms: PMĮ buvo aiškiai apibrėžta, kada LEZ įmonė gali pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis, t. y. pateisinti kapitalo investicijų kriterijų, ir kai ne mažiau kaip 75 proc. atitinkamo mokestinio laikotarpio LEZ įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos atitinkamos veiklos, tarp kurios rūšių nebuvo numatytos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo, žmogiškųjų išteklių, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą) veiklos.
Atitinkamai PMĮ papildytas nuostata, jog LEZ įmonė, kurios vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 100 000 eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 proc. sumažintas pelno mokesčio tarifas. Ši nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai:
- ne mažiau kaip 75 proc. atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą);
- LEZ įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.
Jeigu nesibaigus lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijų suma sumažėja ir nebesiekia 100 000 eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 20, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį vėl pasiekiami minėti rodikliai. Ši lengvata jokiais atvejais negali būti taikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms. Pakeitimai įsigalios nuo 2017-01-01.
Neigiamų pakeitimų pasekmių nenumatoma. Aiškinamajame rašte teigiama, kad nepastebėta, jog už LEZ ribų veikiančios minimas veiklas vykdančios įmonės būtų linkusios perkelti savo veiklos vykdymą į LEZ. Tokios įmonės akivaizdžią pirmenybę teikia miestų centruose esančioms buveinėms, nes jos yra arčiau klientų ir būtinų aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Be to, tokioms įmonėms persikėlimas būtų nenaudingas ir nuostolingas dėl tradicinių persikėlimo išlaidų, taip pat rizikingas darbuotojų praradimo atžvilgiu. 2011 m. įmonių, užsiimančių apskaitos, konsultacine, architektūros ir inžinerijos, įdarbinimo, administracine ir aptarnavimo veikla, kuriose dirba daugiau nei 20 darbuotojų, buvo 255, arba 2,5 proc., visų tokiomis veiklomis užsiimančių įmonių Lietuvoje. Be to, susijusia veikla Lietuvoje užsiimančių įmonių bendrųjų investicijų į materialųjį turtą, įskaitant įsigytą finansinės (išperkamosios) nuomos būdu, vidurkis 2010–2012 m. laikotarpiu nesiekė įstatyme numatytos minimalios 100 tūkst. eurų kapitalo investicijų sumos. Todėl tikimybė, kad atsiras įmonė, kuri atitiks šiame įstatyme numatytus reikalavimus bei kuriai būtų pelninga perkelti savo veiklą į LEZ, yra itin nedidelė.
Skaičiuojant ekonominę šalies naudą ir patiriamas sąnaudas vienų metų laikotarpiu, tikimasi, kad 700 darbuotojų įdarbinantis paslaugų centras nacionalinį biudžetą papildytų 6,30 mln. litų dėl sumokamo GPM ir pelno mokesčio (kai jau mokamas). Pridėjus „Sodros“ įmokas, suma lygi 23,18 mln. litų. Valstybės sąnaudos dėl pelno mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų būtų lygios 0,85 mln. litų.