Priimtas naujas Užimtumo įstatymas

Seimas 2016 m. birželio 21 d. priėmė Užimtumo įstatymą Nr. XII-2470 ir netekusiu galios nuo 2017 m. sausio 1 d. pripažino Užimtumo rėmimo įstatymą Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais. Priimtame įstatyme išplėsta Užimtumo rėmimo įstatymo taikymo sritis. Naujasis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Nustatyta užimtumo formų sistema skirstoma į atlygintiną užimtumą, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį arba kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (pradedant valstybės tarnybos santykiais, baigiant trenerio veikla ar teismo nuteistųjų darbu) arba yra savarankiškai dirbantis asmuo (individualia veikla, veikla įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą arba vykdant veiklą, kitaip susijusią su veikla juridiniame asmenyje, veikla žemės ūkyje), ir neatlygintiną užimtumą. Neatlygintinas užimtumas yra skirstomas į stažuotę, visuomenei naudingą veiklą, darbą kaip darbo terapijos priemonę, savanorišką veiklą, praktiką, sudarius savanoriškos praktikos sutartį arba profesinės veiklos praktikos sutartį ir profesinės adaptacijos periodą. Nuoseklus ir skaidrus įvairių užimtumo formų reglamentavimas viename teisės akte sudarys sąlygas sisteminiam apmokestinimui gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) taikymui.

– Šiuo metu galiojantis bedarbio apibrėžimas sudaro prielaidas nesuteikti bedarbio statuso ir neteikti atitinkamų darbo biržos paslaugų faktiškai nedirbantiems asmenims (suaugusiems asmenims, siekiantiems įgyti išsilavinimą pagal bendrojo ugdymo programas). Bedarbio statusas yra suteikiamas neatsižvelgiant į darbo paieškos aktyvumą. Todėl papildytas bedarbio apibrėžimas ir nustatyta, kad suaugusieji (nuo 18 m.), kurie mokosi ir siekia pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo, būtų priskiriami bedarbiams (iki darbingo amžiaus pabaigos). Toks bedarbio statuso apibrėžimas, siejant jį su aktyvios darbo paieškos kriterijumi, padės išvengti galimo piktnaudžiavimo naudojantis darbo biržos paslaugomis.

Susiaurintas papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų sąrašas: atsisakyta šių tikslinių asmenų grupių, pvz., rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 m., nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 m. arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 m. ir kt. Vietoj jų nustatomos šios darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų grupės: darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis; arba 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis; arba 45–55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis; nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų nustatyta tvarka; ilgalaikiai bedarbiai iki 25 m., kurių nedarbo trukmė viršija 6 mėn., ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 m., kurių nedarbo trukmė viršija 12 mėn., skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos; vyresni kaip 50 m. darbingo amžiaus bedarbiai; jauni bedarbiai iki 29 m.; pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai, asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą. Toks tikslinių grupių klasifikavimo būdas yra grindžiamas įsidarbinimo galimybes stabdančiais požymiais, o ne atitinkamu socialiniu statusu, kaip yra numatyta šiuo metu galiojančiame įstatyme.

Numatyta profesinį mokymą taikyti tik bedarbiams, bet ne įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys ketina atleisti darbuotoją, o profesinis mokymas truktų tik kelis mėnesius, profesinio mokymo priemonė šiai tikslinei grupei nebūtų efektyvi, neskatintų integracijos į darbo rinką ir nepadėtų išsilaikyti darbo rinkoje.

Naikinama darbo rotacija, nes ji yra iš esmės ydinga ir neturi ilgalaikės perspektyvos, be to, darbdavys gali piktnaudžiauti šia priemone, lengvai keisdamas darbo jėgą.

Panaikinta savarankiško užimtumo rėmimo priemonė – subsidija individualiai veiklai pagal verslo liudijimą. Tyrimų rezultatai parodė, kad verslo liudijimų kainos daugelyje šalies savivaldybių augo keletą metų iš eilės. Dalis dirbančiųjų, įsigiję verslo liudijimus, įsiregistruoja darbo biržoje tik tam, kad pasinaudotų šia lengvata, ir taip padidina bedarbių skaičių, išvengdami privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo. Pakeitimais atitinkamai siekiama skatinti asmenų įsidarbinimą pagal darbo sutartį.

Nustatyta, kad darbo rinkos paslaugos taikomos nedirbantiems asmenims; asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ar kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu; savarankiškai dirbantiems asmenims; nedarbingiems asmenims ir darbdaviams.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos taikomos bedarbiams ir nedarbingiems asmenims. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių sistemą sudaro: parama mokymuisi; parama judumui; remiamasis įdarbinimas; parama darbo vietoms steigti. Paramą mokymuisi sudaro: profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį ir stažuotė. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones. Asmeniui kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo suma negali viršyti 40 MMA. Kompleksinis aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymas tam pačiam asmeniui pakartotinai gali būti organizuojamas ne anksčiau kaip praėjus 3 m. nuo paskutinio kompleksinio šių priemonių taikymo.

Nedirbančiu asmeniu gali būti asmuo, kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų: bedarbis; yra užimtas tik neatlygintinai; nėra užimtas asmuo.

– Šiuo metu galiojančiame Užimtumo rėmimo įstatyme numatytos dvi panašios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – savanoriška praktika ir darbo įgūdžių įgijimo sutartis. Esminiai savanoriškos praktikos ir darbo įgūdžių įgijimo sutarčių skirtumai yra tik terminas, sutarties šalys ir valstybinio socialinio draudimo taikymas. Atsižvelgiant į tai, šios dvi aktyvios darbo rinkos politikos priemonės sujungtos, o pagrindine numatyta savanoriška praktika.

Nustatytos naujos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės:

  • įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį. Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį būtų organizuojamas sudarius pameistrystės darbo sutartį su profesinio mokymo teikėju;
  • stažuotė, skirta asmens darbiniams įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti. Stažuotė taip pat galės būti organizuojama asmenims, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliu būdu įgytą kompetenciją, tačiau ne mažiau kaip 6 mėn. iš eilės nedirbo pagal šią turimą profesinę kvalifikaciją, ar neformaliu būdu įgytą kompetenciją. Bedarbiams per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija, atsižvelgiant į stažavimosi valandas. Stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,5 MMA arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka.

Numatyta kompensuoti padidėjusias asmens kelionės išlaidas, bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį, bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse; bedarbiui dalyvaujant jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose. Kompensacija skiriama tik tuo atveju, jeigu asmens judėjimas vyksta teritorinės darbo biržos, kurioje jis yra įsiregistravęs, aptarnaujamoje teritorijoje ir jis kreipiasi per 3 d. d. nuo užimtumo pradžios, bet ne ilgiau kaip 3 mėn. nuo įsidarbinimo ar dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse pradžios ir ne daugiau kaip 5 kartus vienos registracijos teritorinėje darbo biržoje laikotarpiu. Paramos judumui dydis sudaro 33 proc. MMA, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija 1 MMA, arba 25 proc. MMA, jeigu asmens darbo užmokestis viršija 1 MMA, bet neviršija šalies vidutinio darbo užmokesčio. Paramos judumui mechanizmas skiriasi nuo dabartinio tuo, kad siūloma nustatyti fiksuotą kompensacijos dydį.

Nustatyta atsakomybė už nelegalų ir nedeklaruotą darbą, nedeklaruotą savarankišką veiklą ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Apibrėžta, kad ,,nelegaliu darbulaikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša ,,Sodrai“ iki darbo pradžios apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą, arba dirba asmuo, kuris nėra ES pilietis ir nėra asmuo, kuris pagal ES teisės aktus naudojasi Europos Bendrijos laisvo judėjimo teise.

Taip pat perkeltos Darbo kodekso 981 str. ir Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 121 str. nuostatos, numatant, kad, kai darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį tam tikram darbui, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus, kai jis raštu subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų valstybių piliečių įdarbinimo dokumentus ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jei rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys įdarbina trečiosios šalies pilietį neteisėtai, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už aukščiau išvardintų piniginių įpareigojimų įvykdymą.

– Nustatytos pagrindinės užimtumo ir rėmimo politikos sąvokos, panaikintos nebegaliojančios nuostatos, aiškiai apibrėžiamos asmenų grupės, kurioms valstybė garantuoja darbo rinkos paslaugas ir užimtumo rėmimo priemones, taip pat atlikti ir kiti pakeitimai.

Pakeitimams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Pakeitimai įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.