Seimas 2016 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XII-2508 pakeitė Valstybinio socialinio draudimo įstatymą (VSDĮ), jį išdėstydamas nauja redakcija, bei atliko įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus, įgyvendindamas projekto „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ siūlomas priemones ir projekte atliktų mokslinių tyrimų rekomendacijas socialinio draudimo srityje. Pakeitimų tikslas – nustatyti didesnę savarankiškai dirbančių asmenų apsaugą nuo socialinių rizikų, glaudžiau susieti išmokas su įmokėtomis įmokomis, sudaryti prielaidas darbo užmokesčio apmokestinimo mažinimui bei prielaidas „Sodros“ biudžeto stabilumui užtikrinti, įsteigiant socialinio draudimo rezervinį fondą. Naujuoju VSDĮ pakeista:
– Įvestos „lubos“ socialinio draudimo (SD) įmokoms. Nustatyta, kad draudžiamų asmenų SD bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant SD įmokas, kalendoriniais metais negalės būti didesnė negu 60 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto VDMU (vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio). Šios „lubos“ bus pasiektos palaipsniui per 6 m.: pirmaisiais metais nustatytos 120 (2017 m. apie 7,48 tūkst. eurų per mėn.), antraisiais – 108, trečiaisiais – 96, ketvirtaisiais – 84, penktaisiais – 72 ir šeštaisiais (2022 m.) 60 (arba 3,7 tūkst eurų) praėjusių metų VDMU. Dabar „Sodros“ įmokoms „lubos“ netaikomos, jos yra tik išmokoms.
– Pagal priimtas pataisas socialinio draudimo pensijų bendroji dalis bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Tik pereinamuoju laikotarpiu socialinio draudimo pensijų bendroji dalis bus finansuojama iš „Sodros“ biudžeto lėšų. Nuspręsta, kad 2017 m. darbdavių įmokos „Sodrai“ tarifas mažės 1 proc., o nuo 2018 m. dėl to bus sprendžiama kasmet įvertinus įtaką valdžios sektoriaus finansų tvarumui.
– Privalomai bus sudaromas Socialinio draudimo rezervinis fondas, kurį sudarys dvi dalys, t. y. viena dalis bus skirta pensijoms, kita dalis – kitoms SD išmokoms. Kaupti Socialinio draudimo rezervinį fondą numatyta laikantis nustatytos išmokų indeksavimo tvarkos. Augant ekonomikai, apdraustųjų darbo užmokesčiui ir jų skaičiui, išmokų indeksavimo rodiklis (draudėjų ir apdraustųjų sumokėtų įmokų sumos augimo tempas) bus apskaičiuojamas už praėjusį laikotarpį, kurio jau yra statistiniai duomenys, o taikomas būsimam laikotarpiui. Todėl ūkio augimo laikotarpiu išmokos augs lėčiau nei „Sodros“ biudžeto pajamos ir susidarys rezervas. O ekonomikos nuosmukio laikotarpiu mažėjant pajamoms, išmokų dydžiui išlaikyti bus naudojamas sukauptas rezervas.
– Išplėstas savarankiškai dirbančių asmenų socialinis draudimas: individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius, ūkinių bendrijų tikruosius narius numatyta drausti ir ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu; dirbančius pagal verslo liudijimus drausti ir individualiajai pensijos daliai gauti, SD įmokas skaičiuojant nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus ir vienuolius nuspręsta drausti ir individualiajai pensijos daliai gauti. Į SD sistemą visa apimtimi taip pat įtraukti ir statutiniai pareigūnai.
Asmenys, vykdantys individualią žemės ūkio veiklą, bus draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai jų ūkis viršija 8 EDV (pirminiame projekte buvo numatyti 2 EDV).
– Pakeitimais nustatyta, kad tantjemų gavėjai bei mažųjų bendrijų vadovai, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariais, mokės SD įmokas pensijai nuo gaunamų pajamų.
– Terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifą, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, nuspręsta didinti du kartus (2,2 proc. vietoj 1,1 proc.).
– Nustatyta, kad draudėjo darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (priskaičiuotos vidutinės pajamos, nuo kurių mokamos SD įmokos) ir draudėjo priskaičiuota SD įmokų suma yra įtraukiamos į sąrašą duomenų, kurie gali būti skelbiami viešai be draudėjo raštiško sutikimo. Duomenys apie vidurkius bus teikiami tik tuo atveju, kai įmonėje dirba 3 ir daugiau darbuotojų.
– Įtvirtinta, kad draudėjo teikiamų SD pranešimų duomenys apie apdraustiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir SD įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo, t. y. kai SD įmokų nesumoka 3 mėn. iš eilės ir ilgiau ir nesikreipia dėl SD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas, ir draudėjas nėra randamas jo nurodytais ar Juridinių asmenų registre esamais adresais arba draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų.
– Įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas, kuris reiškia, kad SD įmokų mokėjimo teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.
Išplėtus savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą, skaičiuojama, kad „Sodros“ biudžetas papildomai gaus apie 12,55 mln. eurų per metus. Dėl socialinio draudimo įmokų „lubų“ „Sodros“ pajamos pirmaisiais metais sumažės apie 30,8 mln. eurų per metus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas negaus apie 9 mln. eurų.
Pakeitimai įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.