Terminuotos darbo sutarties nutraukimas

2016 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1286-852/2016

 Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovė (darbuotoja) ir darbdavys buvo sudarę terminuotą darbo sutartį, kurios terminas buvo nustatytas ne konkrečia data, o iki tol, kol iš vaiko priežiūros atostogų sugrįš kita darbuotoja. Darbdavys nutraukė su ieškove darbo sutartį DK 126 str. 1 d. pagrindu. Ieškovė su tokiu darbo sutarties nutraukimu nesutiko ir kreipėsi į teismą dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo. Darbdavys nurodė, kad su ieškove darbo sutartį nutraukė teisėtai, t. y. kita darbuotoja iš vaiko priežiūros atostogų sugrįžo ir buvo atleista iš darbo pagal DK 127 str. 1 d. (darbuotojo prašymu). Kadangi darbuotoja iš vaiko priežiūros atostogų sugrįžo ir dirbo vieną dieną, tai reiškia, kad ieškovės darbo sutarties terminas suėjo ir ieškovė buvo atleista teisėtai.

Teismo išaiškinimas

Teismas vertino, kad aiškinant ieškovės darbo sutarties sąlygą, susijusią su termino nustatymu, turi būti atsižvelgiama į tai, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu tokia sąlyga buvo nustatyta. Šiuo atveju yra aišku, kad termino sąlyga buvo nustatyta ne dėl to, kad darbas yra terminuotas ir darbo vieta, kurią prieš tai užėmė į vaiko priežiūros atostogas išėjusi darbuotoja, darbdaviui taps nereikalinga, bet dėl to, kad ši darbo vieta pagal įstatymą turės būti suteikta kitam darbuotojui, kuris naudojasi įstatyme numatyta garantija dėl suteiktų vaiko priežiūros atostogų. Taip aiškinant ieškovės darbo sutarties sąlygą, negalima konstatuoti, kad aplinkybės, apibrėžiančios termino pabaigą, įvyko.

Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad darbuotoja iš vaiko priežiūros atostogų faktiškai į darbą negrįžo ir ieškovės einamų pareigų neperėmė. Darbdaviui buvo žinoma apie tai, kad darbuotoja iš vaiko priežiūros atostogų negrįš į eitas pareigas, nes ji likus mėnesiui iki vaiko priežiūros atostogų pabaigos pateikė darbdaviui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms. Žinodamas šią aplinkybę, darbdavys priėmė keletą sprendimų, lėmusių tolesnių darbo santykių modifikavimą: priėmė sprendimą pasiūlyti kitai darbuotojai užimti laisvą darbo vietą, priėmė sprendimą atleisti iš vaiko priežiūros atostogų nusprendusią į darbą negrįžti darbuotoją ir priėmė sprendimą atleisti ieškovę iš darbo. Teismas nurodė, kad šioje sekoje yra akivaizdu, kad darbuotojos grįžimas į darbą iš vaiko priežiūros atostogų vienai dienai, siekiant įforminti darbo sutarties nutraukimą, yra inicijuotas darbdavio ir yra formalus. Kitaip tariant, aplinkybė, lemianti, ar ieškovės darbo sutartyje numatyta termino sąlyga įvyks, tapo priklausoma nuo darbdavio valios. Darbdavys pareikalaudamas, kad darbuotoja grįžtų į darbą iš vaiko priežiūros atostogų vienai dienai, nesąžiningai padėjo įvykti ieškovės darbo sutartyje numatytai sąlygai ir todėl tokia sąlyga negali būti laikoma įvykusia.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad DK 111 str. 2 d. nuostatoje yra aiškiai apibrėžta su įstatyme pateikiamu pavyzdžiu: „terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas (darbuotojas po atostogų negrįžta į darbą ir kt.)“. Teisėjų kolegija konstatavo, kad darbdavio pateikiamas sutarties aiškinimas neatitinka terminuotų darbo santykių esmės ir prieštarauja DK 35 str. 1 d. nustatytiems principams, jog, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti teise.