Seimas 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XII-2237 pakeitė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 1 priedą, atsižvelgdamas į tai, kad Tuščių laikmenų ir įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, nustatyti šiame priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas 2 m. Tačiau šis sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai nebuvo peržiūrėti nuo pat įstatymo priėmimo 2011 m. gruodžio 21 d. ir nebeatitiko realios situacijos. Priimtu įstatymu atitinkamai atlikti šie pakeitimai minėtame sąraše:
– iš sąrašo išbrauktos garsajuostės, vaizdajuostės bei mini diskai, kadangi šios laikmenos kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais praktiškai nebenaudojamos. Šios laikmenos yra naudojamos tik profesionalioms reikmėms, o sumokėtas profesionalioms reikmėms naudojamų laikmenų ir įrenginių kompensacinis atlyginimas yra grąžinamas;
– įtraukiami planšetiniai kompiuteriai ir žaidimų konsolės (2011 m., sąrašo nustatymo metu, planšetiniai kompiuteriai dar neegzistavo, o kompiuterinių žaidimų konsolės technologiškai buvo kitokios ir dar neturėjo tuščių laikmenų) – nustatytas tarifas 4,34 Eur;
– pakeistos nustatytos atminties kortelių (neintegruotų), USB atmintinių, išorinių ir vidinių neintegruotų asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskų (SSD) ir standžiųjų diskų (HDD), įrenginių laikmenų talpos, nustatant realiai atitinkančias šių dienų technologijas. Nuolatinis duomenų dydžio didėjimas, audiovizualiniams kūriniams reikalingos laikmenos talpos dydžio augimas lemia ir didesnių talpų kortelių poreikį. Per 10 m. nuo šio tipo laikmenų atsiradimo atminties kortelių talpos dydis išaugo daugiau nei 250 000 kartų ir toliau kasmet didėja. Lietuvos rinkoje vartotojai šiuo metu dažniausiai įsigyja 8–256 GB talpos neintegruotas atminties korteles, USB atmintines bei 0,5–3 TB talpos vidinius ar išorinius kietuosius diskus. Galiojantis sąrašas, kuriame atmintinių dydžiai skirstomi intervale nuo 1 iki 36 GB, visiškai nebeatitiko šiuolaikinių standartų.
Kompensacinis atlyginimas už audiovizualinių kūrinių bei fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais turi ne tik užtikrinti pajamas šių kurinių kūrėjams, tačiau nustatyti tarifai privalo neiškreipti konkurencinių sąlygų bei negali gerokai skirtis nuo aplinkinių valstybių. Iki šiol Lietuvoje nustatytas kompensacinis tarifas buvo nuo kelių iki keliasdešimties kartų didesnis nei kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje, kas iškraipė konkurenciją. Taigi priimti pakeitimai turėtų gerinti verslo sąlygas, mažinti nesąžiningą konkurenciją ir turėti teigiamos įtakos kovai su šešėliu.
Naujieji tarifai taikytini nuo 2016-01-01.