Uždraudimas asmeniui eiti vadovaujamas pareigas

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-905-823/2016

Byloje sprendžiamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės vadovo atžvilgiu taikymo.

Faktinės bylos aplinkybės

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su reikalavimu iškelti atsakovui bankroto bylą ir atsakovo direktorei 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare, kadangi atsakovo direktorė apie itin sunkią bendrovės finansinę situaciją žinojo ilgą laiką, tačiau jokių veiksmų, susijusių su bendrovės bankroto proceso inicijavimu, nesiėmė.

Teismo išaiškinimas

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį iškėlęs bankroto bylą teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl jo vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, t. y. kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Teismas nurodė, kad įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovo direktorė šios pareigos tinkamai neįvykdė, kadangi atsižvelgiant į bylos duomenis įmonė tapo nemoki jau nuo 2010 m., o bankroto byla įmonei buvo inicijuota tik 2015 m. ir ne direktorės iniciatyva, o VMI iniciatyva.

Teismas taip pat pažymėjo, kad, atsakovui iškėlus bankroto bylą, jo direktorė nevykdė teismo įpareigojimo perduoti atsakovo turtą ir visus dokumentus bankroto administratoriui (direktorei už šiuos veiksmus buvo paskirta bauda) ir toks atsakovo direktorės elgesys yra taip pat vertintinas kaip netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas.

Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas tenkinti VMI prašymą ir apriboti direktorės teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare. Tačiau teismas šį prašymą tenkino iš dalies ir sutrumpino prašomą terminą nuo 5 iki 3 metų.