Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai ir lengvatos smulkiesiems verslininkams

Seimas 2014 m. gruodžio 9 d. įstatymu Nr. XII-1393 ir 2014 m. gruodžio 11 d. įstatymu Nr. XII-1409 pakeitė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (pakeitimo įstatymo) nuostatas, vykdydamas Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl teisės aktų pakeitimų, reglamentuojančių tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkų ir vienuolių privalomąjį draudimą valstybės lėšomis tik tais atvejais, kai jie nėra įgiję būtinojo stažo senatvės pensijai gauti ar negauna valstybinės socialinio draudimo pensijos ar neturi draudžiamųjų pajamų, pakankamų draustis pagrindinei pensijos daliai gauti. Kartu 2014 m. gruodžio 9 d. įstatymu Nr. XII-1394 buvo pakeistas ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas.

Įstatymų pakeitimais atlikta / nustatyta:

– Iki šiol Valstybinio socialinio draudimo įstatymu buvo nustatyta, kad dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai draudžiami valstybės lėšomis pagrindinei pensijos daliai gauti. Nebuvo vertinamas nei draudžiamųjų pajamų turėjimas, nei būtinojo stažo turėjimas, nei valstybinės socialinio draudimo pensijos gavimas. Pakeitimais nustatyta, kad dvasininkų draudimas valstybės lėšomis vykdomas tik tuo atveju, jei jie negauna valstybinės socialinio draudimo (VSD) pensijos, neturi reikalaujamo socialinio draudimo stažo pensijai gauti, neturi draudžiamųjų pajamų, didesnių nei 12 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) per metus. Nuo šiol tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų vienuoliai bus draudžiami tokia pat tvarka kaip ir dvasininkai. Šia tvarka mokamos VSD įmokos užtikrins teisę minėtiems asmenims gauti pagrindinę VSD pensijos dalį.

Suderintos įstatymų nuostatos su Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis (sąvoką „operatyvinė veikla“ pakeitė „kriminalinė žvalgyba“).

Patikslintos nuostatos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitų, į kurias yra pervedamos VSD įmokos.

Supaprastinta VSD įmokų skolų iki 30 tūkst. Eur atidėjimo bei atleidimo nuo delspinigių ir baudų tvarka bei sutrumpintas sprendimų priėmimo laikas: ,,Sodra“ per 2012 m. priėmė daugiau kaip 100 spendimų dėl VSD įmokų įsiskolinimo, kuris neviršija 30 000 Eur, atidėjimo (neatidėjimo). Siekiant išvengti daug laiko sąnaudų reikalaujančios įsiskolinimo atidėjimo nagrinėjimo procedūros, nuspręsta draudėjo VSD įmokų ir susijusių sumų įsiskolinimo, kuris neviršija 30 000 Eur, mokėjimą suteikti teisę atidėti teritoriniams skyriams, t. y. leisti jiems atidėti ne tik savarankiškai dirbančio asmens, bet ir kitų draudėjų VSD įmokų ir susijusių sumų įsiskolinimo iki 30 000 Eur mokėjimą, taip pat atleisti nuo delspinigių ir baudų, neviršijančių 30 tūkst. Eur, mokėjimo.

Nustatyta palengvinta socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka individualių įmonių savininkams, tikrųjų ir komanditinių ūkinių bendrijų nariams bei mažųjų bendrijų nariams.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, numatantys privalomą VSD įmokų mokėjimą nuo MMA individualių įmonių savininkams, tikrųjų ir komanditinių ūkinių bendrijų nariams bei mažųjų bendrijų nariams. Dėl šio klausimo buvo kilę nemažai diskusijų ir parengta keletas pakeitimo projektų (iš pradžių buvo planuojama lengvatų iš viso atsisakyti, taip pat lengvatinės tvarkos taikymas buvo siūlomas tik pirmaisiais asmenų veiklos metais). Galiausiai buvo priimtos pataisos, kurios nustato, jog individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius ir ūkinių bendrijos tikrųjų narius VSD įmokos bus mokamos dvejopai:

  • nuo asmeniniams poreikiams išimamos sumos. Šiuo atveju už individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius ir ūkinių bendrijų tikruosius narius įmokas reikės mokėti, jeigu tik lėšos bus išimamos asmeniniams poreikiams. Jeigu lėšos nebus išimamos, įmokų mokėti nereikės; arba
  • nuo asmeniniams poreikiams išimamos sumos, kuri negali būti mažesnė kaip MMA. Nuo 2014 m. spalio 1 d. minimalus mėnesio atlyginimas yra 1035 litai. Šis įmokų mokėjimo būdas bus taikomas, jeigu:
    • individuali įmonė, mažoji bendrija ar ūkinė bendrija veikia pirmuosius metus;
    • minėti asmenys yra ne vyresni nei 29 m. (taikoma už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, kai asmeniui sukanka 29 m.);
    • minėtiems asmenims paskirta senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensija;
    • jeigu įmokos už juos jau sumokėtos (, dirbant pagal darbo sutartį);
    • jie patys sumokėjo įmokas kaip individualia veikla užsiimantys asmenys (išskyrus dirbančius su verslo liudijimais).

Už visus kitus individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius ir ūkinių bendrijų tikruosius narius socialinio draudimo įmokas bus privalu mokėti nuo sumos, ne mažesnės kaip MMA, net jeigu lėšos asmeniniams poreikiams nebus išimamos.

Jeigu asmuo yra individualios įmonės savininkas ir mažosios bendrijos narys, ir (ar) ūkinės bendrijos tikrasis narys arba kelių mažųjų bendrijų ar ūkinių bendrijų tikrasis narys, socialinio draudimo įmokas nuo MMA apskaičiuoja draudėjas, kuris yra įregistruotas anksčiausiai.

Jeigu individuali įmonė, mažoji bendrija ar ūkinė bendrija veiklos nevykdo ir yra tai deklaravusi, minėtos įstatymo nuostatos netaikomos ir už tokių įmonių savininkus ar bendrijų narius įmokų mokėti nereikia.