Visiška materialinė atsakomybė

2016 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-248/2016

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovė (darbdavys) prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių (darbuotojų) 9711,83 Eur žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinį darbdavys grindė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 253 straipsnio 5 ir 6 punktų, 255 straipsnio 3 punkto nuostatomis. Darbdavys nurodė, kad darbuotojos dirbo pas darbdavį, su jomis buvo sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys (tiek individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartys, tiek ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis su grupe darbuotojų). Dėl darbuotojų netinkamai vykdomų pareigų ir darbo funkcijų ieškovei buvo padaryta žala, kurią visiškai atlyginti privalo darbuotojos.

Teismo išaiškinimas

Tam, jog darbuotojas privalėtų atsakyti materialiai, visiškos materialinės atsakomybės sutartyje turi būti aiškiai ir darbuotojui suprantamai nustatyta, už ką darbuotojas yra atsakingas, kokių materialinių vertybių praradimas ar sužalojimas suponuoja darbuotojo pareigą visiškai atlyginti darbdaviui atsiradusią žalą. Kita vertus, visiškos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nereikia konkrečiai išvardyti materialinių vertybių, juolab kad, esant materialinių vertybių judėjimui, sutartyje praktiškai užfiksuoti to gali būti net neįmanoma. Atitinkamais atvejais konkrečioje sutartyje darbuotojo įsipareigojimas darbdaviui visiškai materialiai atsakyti gali būti išreikštas apibendrintai, svarbu, kad iš sutarties teksto darbuotojas aiškiai suprastų, už ką jis yra materialiai atsakingas. Darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, būtinoji atsakomybės sąlyga yra ir atitinkamų materialinių vertybių perdavimas darbuotojui, prisiimančiam atsakomybę už jų apsaugą.

Tam, kad būtų galima sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojų grupe, turi egzistuoti nurodytos sąlygos: 1) darbuotojai darbą turi dirbti kartu; 2) neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, t. y. nėra galimybės sudaryti su darbuotojais individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties. Skirtingų rūšių sutartys (individualios ir su grupe darbuotojų) su tais pačiais asmenimis dėl tų pačių materialinių vertybių nesudaromos. Teismas atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kai darbdavys sudaro ne tos rūšies materialinės atsakomybės sutartį, darbuotojui turi būti taikomi padariniai tos visiškos materialinės atsakomybės sutarties, kuri turėjo būti sudaryta.

Teismas pabrėžė, kad nuo to, kokia materialinės atsakomybės sutartis sudaryta, priklauso darbuotojo atsakomybės apimtis. Tais atvejais, kai sudaryta individuali materialinės atsakomybės sutartis, dėl darbdaviui atsiradusios žalos turi būti nustatytos atsakomybės sąlygos kiekvienam iš darbuotojų, atsakančių pagal prisiimtus įsipareigojimus savo individualioje materialinės atsakomybės sutartyje. Grupės materialinės atsakomybės sutarties atveju darbdaviui padarytą žalą atlygina grupė darbuotojų. Kiekviena jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi, pagal teisinį reguliavimą visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo su darbuotojų grupe atveju kiekvieno sutartį pasirašiusio darbuotojo atsakomybė už padarytą žalą yra dalinė.