VMI apie Buhalterinės apskaitos įstatymo ir su bankroto procesu susijusių teisės aktų pakeitimus

2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Buhalterinės apskaitos įstatymo, Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimai (išskyrus keletą, įsigaliosiančių vėliau), Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimai. Atsižvelgdama į tai, VMI raštu Nr. R-190 informavo apie esminius pakeitimus:

I. Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimai:

Nustatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, pagal kokius standartus – verslo apskaitos ar tarptautinius – tvarkyti apskaitą ir sudaryti finansines ataskaitas. Ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, privalantys sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, šias ataskaitas sudaro tik pagal tarptautinius apskaitos standartus (TAS). Tačiau atskiras finansines ataskaitas tokie ūkio subjektai gali sudaryti pagal verslo apskaitos standartus (VAS) arba TAS. Draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms nustatyta vadovautis TAS. Pensijų fondų apskaita tvarkoma pagal VAS (reguliavimas nekeistas). Ūkio subjektai, kuriems ES arba Lietuvos teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos taikyti VAS arba TAS, pagal naują teisinį reguliavimą gali pasirinkti, kuriais apskaitos standartais vadovaujantis tvarkyti apskaitą. Viešojo sektoriaus subjektai apskaitą tvarko pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS).

– VAS rengimo, tvirtinimo, skelbimo, kaip politikos formavimo, funkcija pavesta Finansų ministerijai. Apibendrintų VAS’ų paaiškinimų ir konsultacijų konkrečiais su jais susijusiais klausimais teikimo, kaip politikos įgyvendinimo, funkcija priskirta nuo 2016 m. sausio 1 d. veikiančiai biudžetinei įstaigai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai.

Nustatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti ir apskaitos politikoje nurodyti pasirinktą euro ir užsienio valiutos santykį (t. y. nurodyti, kokio visuotinai pripažinto informacijos šaltinio skelbiamas euro ir užsienio valiutos santykis naudojamas ir kokią dieną paskelbtas (iki ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dienos, pagal ūkinio įvykio arba ūkinės operacijos atlikimo dieną paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį). Populiariausiais visuotinai pripažintais informacijos šaltiniais, be centrinių bankų, laikytina verslo ir finansinių naujienų agentūra Bloomberg, naujienų agentūra Reuters, dienraštis Financial Times. Viešojo sektoriaus subjektai gali taikyti tiktai Europos Centrinio Banko arba Lietuvos banko paskutinį paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį. Nuostatos dėl euro ir užsienio valiutos santykio naudojimo įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.

Patikslintos nuostatos dėl klaidų apskaitos registruose taisymo (buhalterinė pažyma surašoma prireikus), taip pat patikslinta apskaitos dokumento sąvoka.

– Numatyta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

II. Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimai:

Patikslintos nuostatos, susijusios su fizinio asmens veiksmais, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais: nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu, be kita ko, paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 m. iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso (CK) 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

– Įstatymas numato, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 m. Fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki pakeitimų įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano trukmę, atsižvelgiant į naujas nuostatas.

Sudaryta galimybė fizinio asmens bankroto metu, fiziniam asmeniui ir įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui susitariant, jeigu toks susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų, neparduoti įkeisto turto, kuris būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti ar reikalingas individualiai veiklai vykdyti.

Įstatymas nustato, kad kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama grupėse, t. y. pagal atitinkamas teises ir interesus kiekvienoje grupėje balsuojama atskirai. Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai.

– Siekiant optimizuoti fizinio asmens bankroto procedūrų administravimo išlaidas, įstatyme nustatyta, kad ne visas įkeistas, o tik tas įkeistas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina nėra mažesnė nei išlaidos varžytynėms, bus parduodamas varžytynėse.

– Fizinio asmens bankroto proceso metu sudaryta turto pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams. Tokiu būdu išvengiama papildomų administravimo išlaidų notaro paslaugoms apmokėti, kas atitinka tiek fizinio asmens, tiek jo kreditorių interesus. Be to, toks teisinis reguliavimas nustatytas Įmonių bankroto įstatyme, taigi analogiškos nuostatos šiuo metu reguliuojamos nuosekliai.

– Siekiant išvengti skirtingo viešo skelbimo praktikos taikymo ir užtikrinant teisinio reguliavimo nuoseklumą, įstatymas įtvirtino nuostatas, jog teismas išsiunčia (pateikia) atitinkamiems subjektams nutarties kopijas, o informacija apie priimtą pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą skelbiama specialioje interneto svetainėje.

– Siekiant sudaryti geresnes sąlygas fiziniam asmeniui vykdyti individualią veiklą, įstatymas suteikia fiziniams asmenims teisę prisiimti naujus skolinius įsipareigojimus šiai veiklai vykdyti. Siekiant užtikrinti ūkio subjektų bendradarbiavimą su individualią veiklą vykdančiu bankrutuojančiu fiziniu asmeniu, nustatyta, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę fizinio asmens bankroto proceso metu iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, tenkinami prioritetine tvarka (po pirmos eilės kreditorių reikalavimų patenkinimo).

Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą (su tam tikromis išimtimis), nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus (nuo 2016-04-01 – administracinius nusižengimus) arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu.

III. Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1407 Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymąpakeistas Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, nustatant, kokios institucijos yra bankrutuojančių, bankrutavusių ar restruktūrizuojamų įmonių kreditoriais, taip pat reikalavimus valstybės institucijai atstovaujančiam asmeniui bankroto ar restruktūrizavimo procesuose ir šių asmenų pareigas (kadangi CK ir Civilinio proceso kodekso normos šių teisinių santykių nereguliuoja), sprendimus, susijusius su įmonės bankroto ir restruktūrizavimo procesais, priimančius subjektus ir šių sprendimų priėmimo eiliškumą bei sąlygas.

Nuo 2016-01-01 atsakomybė už asmenų nemokumo politikos sritį nustatyta finansų ministrui (vietoj ūkio ministro), o atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016-01-01 veikia Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, 2015 m. gruodžio 23 d. priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 1413, pakeitęs 2002 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 1038 „Dėl informacijos, susijusios su mokesčių mokėtoju ir importuotoju bei eksportuotoju, paskleidimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai įmonių veiklos analizei atlikti“, pagal kurį VMI turimą informaciją apie mokesčių mokėtoją ir importuotoją bei eksportuotoją teiks Vyriausybės kanceliarijai ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai (vietoj Įmonių bankroto valdymo departamento).