Nuo 2016 m. sausio l d. pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 p. parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus nurodytus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 p.) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks turtas įsigytas anksčiau negu prieš 10 m. (buvo 5 m.) iki jo pardavimo, todėl svarbu nustatyti nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 m. nuo jo įsigijimo. Apie tai VMI raštu Nr. RM-7488 pateikė paaiškinimą, išdėstytą klausimų–atsakymų forma. Pagrindinės nuostatos:
– Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomi daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos ir pan.).
– Gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir perleistas kito asmens nuosavybėn neišlaikius 10 m. Taigi pajamų mokesčio (GPM) mokėti nereikia, jeigu nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir / arba daugiau metų.
Taip pat nereikia mokėti GPM, jeigu parduodamas būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame pastaruosius 2 m. iki pardavimo buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, arba pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje esantį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 m. laikotarpį, tačiau gautos pajamos per 1 m. nuo būsto pardavimo panaudojamos kito EEE valstybėje esančio būsto, kuriame gyventojas deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.
– Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu. Gautos apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą.
Apskaičiuojant turto įsigijimo kainą, būtina turėti turto įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus: paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį; AVMI pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymą; pirkimo–pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą arba turto priėmimo–perdavimo aktą; nekilnojamojo turto pagaminimo (pastatymo) įsigijimo kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti kasos aparato kvitai, sąskaitos ir pan., iš kurių būtų galima nustatyti turto įsigijimo datą ir kainą, pirkėją.
Kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz.: notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos – sąskaitos kopija ir pan.). Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto įsigijimą (pardavimą) buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.
Jei nebuvo išsaugoti turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, GPM turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos).
– Kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti patirtos išlaidos: sudedamos visos savo nuosavomis lėšomis faktiškai patirtos nekilnojamojo turto statybos (gamybos) išlaidos; nekilnojamojo turto pasistatymui (pasigaminimui) paimta paskolos suma, nepaisant to, kad to turto pardavimo dieną tik dalis tokios paskolos sumos buvo sugrąžinta. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir / arba daikto įsigijimo kainai. Pvz., gyventojas už 250 000 Eur parduoda savo gyvenamąjį namą, kuriam pasistatyti panaudojo 50 000 Eur nuosavų lėšų ir iš banko paimtą 150 000 Eur paskolą namui statyti. Pardavimo metu gyventojas kredito įstaigai buvo grąžinęs 55 000 Eur paskolos sumą. Parduoto gyvenamojo namo įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant namo statybai panaudotas savo nuosavas lėšas (50 000 Eur) ir iš kredito įstaigos paimtą paskolą gyvenamajam namui statyti (150 000 Eur). Taigi visa namo įsigijimo kaina sudaro 200 000 Eur (50 000 + 150 000). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai.
– Kai gyventojai įsigyja patalpas (neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus neįrengtus namus ar kitas neįrengtas patalpas) ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t. y. apdailos darbams, papildomai yra patiriamos išlaidos, apskaičiuojant tokių patalpų įsigijimo kainą, prie įsigyto neužbaigto turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma.
– Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ir (arba) buvo atliktas kapitalinis remontas, šiems darbams patirtos gyventojo savo ar sutuoktinio išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) priskiriamos to turto įsigijimo kainai, kuri apskaičiuojama sudedant:
- faktiškai patirtas turto ir / arba daikto įsigijimo išlaidas;
- gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto rekonstravimo ir / arba kapitalinio remonto išlaidas;
- gyventojo (ar jo sutuoktinio) rekonstrukcijai ir / arba kapitaliniam remontui paimtos ir panaudotos paskolos dalį, kuri buvo grąžinta turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dieną. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir / arba daikto įsigijimo kainai.
Pvz., gyventojas nusipirko butą už 120 000 Eur ir patyrė 2 000 Eur teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų. Tais pačiais metais jis pasiėmė būsto rekonstravimui 30 000 Eur paskolą, rekonstravo butą ir pardavė jį už 170 000 Eur. Gyventojas buto rekonstravimui naudojo tik paskolą, o buto pardavimo metu jos buvo grąžinęs 1 000 Eur. Parduoto buto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant būsto įsigijimo išlaidas (120 000 Eur + 2 000 Eur) bei kredito įstaigai grąžintą paskolos dalį (1 000 Eur). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai. Vadinasi, visa būsto įsigijimo kaina sudaro 123 000 Eur (2 000 + 1 000 + 120 000).
Statinio paprastojo remonto išlaidos statinio įsigijimo kainai nepriskiriamos.
– Vyriausybė 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 yra patvirtinusi Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles, kuriose nustatyta:
- paveldėjimo būdu įgyto turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti. Tokio turto įsigijimo kaina gali būti VĮ Registrų centro nustatyta jo vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų turto vertinimą, buvusi gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki prašymo apskaičiuoti paveldimo turto pateikimo VMI dienos;
- dovanoto turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė yra GPM bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas (vertė nustatoma taip pat, kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė). Dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną;
- turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (jeigu šie piliečiai yra mirę, nuosavybės teisės gali būti nustatyta tvarka atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui). Kitu atveju laikoma, kad turto įsigijimo kaina yra lygi 0, tačiau galima įskaityti sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su turto perleidimu.
– Deklaravimas: nuolatinis Lietuvos gyventojas gautas 2016 m. (ar vėliau) nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti pats, pateikdamas iki kitų metų (už 2016 m. – iki 2017 m. gegužės 1 d. ar vėlesnių metų gegužės 1 d.) deklaracijos GPM308 formą. Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas gavo apmokestinamų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, jis privalo pateikti deklaraciją GPM308 ir užpildyti deklaracijos GPM308 formos GPM308T priedo I skyrių.
Jeigu gyventojas gavo neapmokestinamųjų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, deklaracijos GPM308N priede privalo deklaruoti už nekilnojamojo turto pardavimą gautas neapmokestinamąsias pajamas, t. y. anksčiau kaip prieš 10 m. iki pardavimo įsigyto nekilnojamojo turto, įregistruoto EEE valstybėje (išskyrus Lietuvoje), pardavimo pajamas.