VMI viršininkas 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. VA-102 pakeitė ankstesnį 2004 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. VA-132 „Dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, jį išdėstydamas nauja redakcija (VMI teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklės nauja redakcija nedėstomos, VMI pateiktų laidavimo ir garantijos dokumentų registravimo žurnalo FR0741 forma ir VMI pateiktų laidavimo ir garantijos dokumentų panaudojimo žurnalo FR0742 forma nekeistos).
VMI raštu Nr. RM-20082 pristatė šiuos pakeitimus, nurodydama, jog pagrindinis pakeitimų tikslas – tobulinti laidavimo ar garantijos sumos apskaičiavimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, detalizuotas esamos ir būsimos mokestinės prievolės apskaičiavimas, reglamentuoti laidavimo ir garantijos sumų dydžio apskaičiavimo metodai, numatyta galimybė perskaičiuoti laidavimo / garantijos sumą, pateikiami laidavimo ar garantijos sumų apskaičiavimo pavyzdžiai. Taigi atlikti šie Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos laidavimo arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų priėmimo ir naudojimo taisyklių pakeitimai:
– Siekiant, kad taikant skirtingus laidavimo ir garantijos sumų dydžio apskaičiavimo metodus labai nesiskirtų mokesčių mokėtojams apskaičiuotina laidavimo suma, numatyta galimybė mažinti 50 proc. laidavimo ir garantijos sumą, jeigu taisyklių nustatytais atvejais (užtikrinant tinkamą įvykdymą būsimos PVM mokestinės prievolės, galinčios atsirasti esant Atvejų, kada mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą, aprašo 3.18 p. nustatytiems atvejams (įsigyjami ir (arba) tiekiami energiniai produktai), kai prekių tiekimas vyksta pagal PVM įstatymo 49 str., arba užtikrinant tinkamą įvykdymą būsimos PVM mokestinės prievolės, galinčios atsirasti esant Atvejų aprašo 3.19 ir 3.20 p. nustatytiems atvejams – importuojamos prekės, kurios neapmokestinamos importo PVM, arba importuojamos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias neatsiranda prievolė mokėti akcizus, arba įskaitomas importo PVM, kaip tai suprantama pagal PVM įstatymo 94 str.) apskaičiuota laidavimo ar garantijos suma daugiau nei 50 proc. viršija sumą, kuri būtų apskaičiuota taikant taisyklių 7.1.2 p. nurodytą apskaičiavimo metodą. Minėtame punkte įtvirtinta: užtikrinant tinkamą įvykdymą būsimos mokestinės prievolės, laidavimo arba garantijos sumos dydis apskaičiuojamas pagal per paskutinius 12 mėn. to mokesčio, kurio sumokėjimui užtikrinti reikalaujama laidavimo ar garantijos, mokesčių deklaracijų duomenis. Jeigu mokesčių mokėtojas vykdo veiklą trumpesnį nei 12 mėn. laikotarpį, laidavimo arba garantijos sumos dydis apskaičiuojamas pagal jo pateiktų mokesčio deklaracijų duomenis. Kai mokesčių deklaracijos nėra pateiktos, laidavimo arba garantijos sumos dydis apskaičiuojamas pagal kitą VMI turimą informaciją. Atsižvelgiama į deklaruotų mokėtinų mokesčio sumų vidurkį. Jeigu prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktoje to paties mokesčio deklaracijoje nebuvo nurodyta mokėtina mokesčio suma arba nebuvo pateikta atitinkamo mokesčio deklaracija, būsimos mokestinės prievolės suma apskaičiuojama pagal ankstesnių to mokesčio deklaracijų deklaruotų mokėtinų mokesčio sumų vidurkį, pvz.: per 12 paskutinių mėn. pateikta 12 PVM deklaracijų, iš kurių 5 PVM deklaracijose buvo deklaruotos grąžintinos PVM sumos ir 7 PVM deklaracijose buvo deklaruotos mokėtinos PVM sumos. Tuomet laidavimo ar garantijos sumos dydis apskaičiuojamas sudedant pateiktų PVM deklaracijų, kuriose nurodytos PVM mokėtinos sumos, sumas ir padalinant iš pateiktų PVM deklaracijų, kuriose deklaruotos mokėtinos PVM sumos, skaičiaus (t. y. šiuo atveju 7).
Tuo tarpu aukščiau minėtais atvejais, kuomet gali būti mažinamas laidavimo ar garantijos dydis, įprastai taikomi šie dydžio apskaičiavimo metodai:
- užtikrinant tinkamą įvykdymą būsimos PVM mokestinės prievolės, galinčios atsirasti esant Atvejų aprašo 3.18 p. nustatytiems atvejams, laidavimo arba garantijos sumos dydis apskaičiuojamas procentais taikant standartinį PVM tarifą nuo PVM deklaracijų 18 laukelyje „ES PVM mokėtojams patiektos prekės (0 proc.)“ deklaruotos apmokestinamosios vertės sumos (sumų) metinio vidurkio, t. y. sudedant paskutinių 12 mėnesių PVM deklaracijose deklaruotas apmokestinamųjų verčių sumas ir padalinant gautą sumą iš 12 (jei mokėtojas pateikė mažiau PVM deklaracijų, skaičiuojama pagal pateiktąsias).
Kai prekes įsigyjantis asmuo yra Lietuvoje registruotas PVM mokėtojas, o jo PVM mokėtojo kodas buvo nurodytas įsigyjant prekes ir šios prekės išgabenamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę, pagal PVM įstatymo 122 str. 3 d. nuostatas laidavimo arba garantijos sumos dydis yra skaičiuojamas procentais taikant standartinį PVM tarifą nuo PVM deklaracijose deklaruotos 22 laukelyje „Iš ES įsigytos prekės trikampei prekybai“ nurodytos prekių vertės, apskaičiuojant deklaruotos apmokestinamosios vertės sumos (sumų) metinį vidurkį (pagal paskutinių 12 mėn. PVM deklaracijų duomenis);
- užtikrinant tinkamą įvykdymą būsimos PVM mokestinės prievolės, galinčios atsirasti esant Atvejų aprašo 3.19 ir 3.20 p. nustatytiems atvejams, laidavimo / garantijos sumos dydis yra skaičiuojamas procentais taikant standartinį PVM tarifą nuo statistinės importuojamų prekių, deklaruotų Bendrajame administraciniame dokumente, vertės apskaičiuojant metinį importuojamų prekių vidurkį (pagal paskutinių 12 mėn. duomenis).
– Pakeitimais numatyta, kad mokesčių administratorius paprastai apskaičiuoja laidavimo / garantijos sumos dydį mokesčių mokėtojams, kurie turi bent vieno mokestinio laikotarpio „mokestinę istoriją“ (pvz., 1 mėn. – apskaičiuojant galimas PVM prievoles). Tačiau tam tikrais atvejais mokesčių administratorius, turėdamas mokesčių mokėtojo pateiktą informaciją (pvz., apie prognozuojamas veiklos apimtis) ar trečiųjų šaltinių pateiktą informaciją, galės nustatyti ir pradedančio veiklą mokesčių mokėtojo atitinkamą laidavimo / garantijos sumos dydį. Pvz., mokesčių administratorius numato pareikalauti, kad mokesčių mokėtojas, kuris įsigyja ir (arba) tiekia energinius produktus, pateiktų laidavimo arba garantijos dokumentą, kai jis atitinka centrinio mokesčių administratoriaus patvirtintus rizikos vertinimo kriterijus, t. y. egzistuoja aplinkybės, keliančios pagrįstą riziką dėl mokesčių mokėtojo galimo netinkamo mokestinių prievolių vykdymo arba dalyvavimo sandoriuose siekiant išvengti mokestinių prievolių. Mokesčių mokėtojas kreipiasi dėl leidimo tiekti lengvatinius degalus žemės ūkio reikmėms išdavimo ir prašyme pats nurodo, kokį kiekį degalų per mėnesį jis planuoja patiekti. Mokesčių administratorius pagal prašyme nurodytą degalų kiekį apskaičiuoja galinčią atsirasti akcizų prievolę ir pareikalauja atitinkamo dydžio mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento.
– Papildytos ir detalizuotos kai kurios aplinkybės, remiantis centrinio mokesčių administratoriaus patvirtintais rizikos vertinimo kriterijais, keliančios pagrįstą riziką dėl mokesčių mokėtojo galimo netinkamo mokestinių prievolių vykdymo arba dalyvavimo sandoriuose siekiant išvengti mokestinių prievolių, kurias nustatęs mokesčių administratorius turi teisę iš mokesčių mokėtojo pareikalauti pateikti laidavimo arba garantijos dokumentų. Pvz., papildyta kriterijumi, jog mokesčių mokėtojas, kuris per einamuosius ir vienerius praėjusius kalendorinius metus vykdo (vykdė) sandorius su mokestinių prievolių nevykdančiais Lietuvos mokesčių mokėtojais, kurie sandorių sudarymo metu nebuvo pateikę visų privalomų deklaracijų ar apyskaitų ir / arba turėjo 1 500 eurų sumą viršijančią atitinkamo mokesčio mokestinę nepriemoką (išskyrus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas buvo atidėtas arba dėl jų vyko mokestinis ginčas), bei su užsienio šalių mokesčių mokėtojais, kurie sandorių sudarymo metu buvo išregistruoti iš PVM mokėtojų.
– Pailgintas laidavimo / garantijos dokumentų pateikimo terminas nuo 10 iki 20 d. d., numatant galimybę jį pratęsti iki 60 d., skaičiuojant nuo mokesčių administratoriaus nurodymo ar kito dokumento, kuriuo pareikalaujama laidavimo ar garantijos, įteikimo mokesčių mokėtojui dienos.
– Nuostatos suderintos su nuo 2017-01-01 įsigaliosiančių Administracinių nusižengimų kodeksu (ANK), papildant nuorodomis į šio kodekso atitinkamus straipsnius.
Visi pakeitimai, išskyrus nuorodas į ANK, galioja nuo 2016-07-14.